Valstybės tarnautojų susvetimėjimo įgyvendinant politiką lygmenys ir veiksniai: Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atvejis

Abstract

Straipsnyje siekiama nustatyti susvetimėjimo gyvendinant politiką lygmenis ir veiksnius, kurie daro reikšmingą poveikį valstybės tarnautojų veiklai, įgyvendinant už-imtumo politiką Lietuvoje. Empirinio tyrimo duomenys atskleidė, kad Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės tarnautojai savo suvokiamą bejėgiškumą įgyvendinant politiką sieja su šiais veiksniais: nepakankamu užimtumo politikos tikslų derinimu su kitais socialinės politikos tikslais bei priemonėmis, nepakankamu tarpinstituciniu bendradarbiavimu įgyvendinant politiką ir valstybės tarnautojų savarankiškumo įgyvendinant vidinius institucinius reikalavimus stoka. Beprasmiškumo įgyvendinant politiką suvokimą skatinantys veiksniai susiję su pertekliniu biurokratizmu ir tyrimo dalyvių išskiriamais bedarbių, kurių lūkesčiai nesuderinami su užimtumo politikos tikslais bei įgyvendinimo galimybėmis, tipais

The article aims to identify the dimensions and factors of policy alienation that have a significant impact on the practice of civil servants when implementing employ-ment policy. The data of the empirical research revealed that civil servants experience powerlessness due to the following factors: insufficient coherence of employment policy objectives with objectives of other social and welfare policies, lack of interinstitutional co-operation, and autonomy in implementing internal institutional requirements. Meanwhile, the factors of meaninglessness are related to red tape and categories, as distinguished by in-formants, of unemployed clients, whose expectations are incommensurable with the aims and means of implemented employment policy