Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/109609
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Andersson, Irene;Zaleskienė, Irena
Title: Education for peaceful life: case studies from Lithuania and Sweden
Other Title: Ugdymas taikiam sugyvenimui: Lietuvos ir Švedijos atvejai
Is part of: Socialinis ugdymas, 2011, t. 27, p. 5-18
Date: 2011
Keywords: Peace;War;Conflicts;Peaceful life style;Education;Taika;Karas;Konfliktai;Taikus sugyvenimas;Ugdymas
Abstract: The article is based on the findings from the comparative research ‘Peace Education and teacher training: today in the context of yesterday. A comparative perspective from Finland, Lithuania and Sweden’. The research is funded by CiCea (Children Identity and Citizenship. A European Association). The authors deal with some theoretical concepts, some policies and practices of peace education and present case studies from Lithuania and Sweden. The researchers conceptualise peace education from different (social, historical, educational) perspectives and try to answer to the questions ‘what does peace Education mean in different cultural, political, social, contexts?’, ‘what messages regarding the content, referring to explanations of violence, war, peace, communication and preparedness for peaceful life now and in the future are send to young people by peace education?’. At the end some conclusions are drawn from these case studies.
Straipsnis parengtas remiantis tarptautinio palyginamojo tyrimo „Ugdymas taikiam sugyvenimui ir mokytojų rengimas: ši diena vakar dienos kontekste. Lyginamasis žvilgsnis iš Suomijos, Lietuvos ir Švedijos“. Tai dvejų metų projektas, kurį remia CiCea (Europos asociacija „Vaiko identitetas ir pilietiškumas“) ir Švedijos ugdymo fondas. Straipsnyje pateikiamose Lietuvos ir Švedijos šalių atvejų analizėse konceptualizuojamas ugdymas taikiam sugyvenimui, aptariami socialiniai, politiniai, istoriniai bei edukaciniai ugdymo kontekstai Lietuvoje ir Švedijoje. Autorės, pasiremdamos kitų tyrėjų įžvalgomis, švietimo politikos idėjomis bei edukacine praktika, mėgina atsakyti į klausimus: „Ką reiškia ugdymas taikiam sugyvenimui įvairiuose kultūriniuose, plotiniuose, socialiniuose kontekstuose?“, „Koks turėtų būti šio ugdymo turinys, aiškinantis prievartos, karo, taikos, komunikacijos bei pasirengimo taikiam gyvenimui dabar ir ateityje?“ Atsakydamos į šiuos klausimus tyrėjos pateikia apibendrinimus apie tai, jog taikos ugdymas Lietuvoje turėjo pasirengimo karui dėmenį, nes mokyklose buvo privalomos karinio parengimo pamokos, o istorijos vadovėliuose karai buvo nušviečiami iki įvairiausių smukmenų. Nuo 1990 m. dėmesys sutelktas į socialinę taikos ugdymo dimensiją. Švedijos atvejo analizė parodė, kad 1969–1980 m. laikotarpiu ugdymo programose vyravo tarptautinė perspektyva, grindžiama kolektyviniais taikaus sugyvenimo projektais, o 1969–1980 m. laikotarpiu šis ugdymas jau grindžiamas taika savoje visuomenėje. Dėmesys buvo telkiamas ne tiek į žmogaus teisių problemas, kiek į gyvenimą multikultūrinėje bendruomenėje.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/109609
Appears in Collections:Socialinis ugdymas / Social Education 2011, t. 27

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

5
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

6
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.