Marijono kunigo Kristupo Švirmicko tarnystė didžiausioje Sibiro parapijoje

Abstract

XIX amžiuje daugelis Lietuvos dvasininkų tarnaudami Sibire dėjo pastangas, kad ten gyvenantys tikintieji, ypač be savo tėvynės likę tremtiniai, turėtų galimybę praktikuoti tikėjimą bei išlaikyti tautiškumą burdamiesi į bendruomenes. Tačiau norint suburti bendruomenę reikalinga erdvė, kurioje jie nevaržomai galėtų susitikti. Statydami bažnyčias bei koplyčias ir taip kurdami erdvę ten esantiems tikintiesiems, kunigai pademonstravo savo atsidavimą ir ryžtą besąlygiškai tarnystei. Nemaža dalis jų iniciatyva pastatytų bažnyčių veikia iki šios dienos. Vienas iš jų marijonas kun. Kristupas Švirmickas, kurio pastoracija Irkutsko parapijoje skleidėsi ir per jo pastangas burti bendruomenę ir kurti šiai bendruomenei maldos namus

In the 19th century, many Lithuanian clergymen, while serving in Siberia, made efforts in order to ensure the opportunity for the believers living there, especially the deportees who had been deprived of their homeland, to practice their faith and maintain their nationality by gathering in communities. However, seeking to gather a community, a space where they could meet without restriction is required. By building churches and chapels the priests demonstrated their dedication and determination to unconditional service. Many of the churches built on their initiative are still active today. One of them is Marion priest Kristupas Švirmickas, whose ministry in Irkutsk Parish spread through his efforts to form a community and build a prayer house for that community