Motyvuojančio pokalbio veiksmingumas lėtinėmis ligomis sergančiųjų grupėje

Abstract

Lietuvoje nemažai duomenų apie rizikos veiksnių paplitimą bendrojoje populiacijoje ir specifinėse amžiaus grupėse (Domarkienė ir kt., 2003; Vaičaitienė, 2006; Kristenson, 1997), tačiau stokojama tyrimų, vertinančių sergančiųjų lėtinėmis ligomis sveikatai nepalankaus elgesio paplitimą ir ypatingai trūksta žinių apie šio elgesio psichologinės korekcijos būdų efektyvumą. Monografijoje pristatomi autorių atlikto tyrimo duomenys, kurie atskleidžia, kad motyvuojantis pokalbis gali būti veiksminga psichologinio poveikio priemonė, siekiant širdies ir kraujagyslių bei lėtinėmis sąnarių ligomis sergančių pacientų su sveikata susijusio elgesio pokyčių. Monografijoje akcentuojami du pagrindiniai klausimai: kokį elgesį veikia motyvuojantis pokalbis ir kokiems asmenims jis veikia (įvertinama asmens emocinė būsena ir asmenybės bruožai). Kitaip tariant, joje ieškoma atsakymų, kaip minėti asmens psichologiniai ypatumai veikia šios intervencijos efektyvumą. Tikimasi, kad ši monografija bus vertinga tiek mokslininkams, tiek medicinos praktikams, planuojant įrodymais pagristų psichologinių poveikio metodų taikymą psichosocalinės reabilitacijos programose

In Lithuania there are enough data about the prevalence of risk factors for chronic diseases among the general population and specific age groups (Domarkienė et al., 2003; Vaičaitienė, 2006; Kristenson, 1997), but there is still a lack of research analyzing the prevalence of health risk behaviour and the effectiveness of the psychological methods aimed to change this type of behavior. The findings of the research study are presented in this monograph, revealing that motivational interviewing can be an effective intervention in strengthening the motivation to make health-related behavior changes of patients with cardiovascular disease and chronic joint diseases. Two main questions are addressed in this monograph: which types of health behaviors can be affected by motivational interviewing, and how important are other individual factors (such as emotional state and personality traits) to the effectiveness of motivational interviewing. Hopefully, this monograph will be useful for both researchers and health care practitioners while planning the evidence based implementation of psychological interventions in psychosocial rehabilitation settings