Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/108997
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Norkuvienė, Žaneta;Slušnienė, Giedrė
Title: Tėvų nerimas išleidžiant vaikus į pirmą klasę
Other Title: Parental concern about the children intending to go to the first class
Is part of: Socialinis ugdymas, 2016, t. 42, nr. 1, p. 83-95
Date: 2016
Keywords: Nerimas;Baimė;Emocinis pasitenkinimas;Adaptacija;Mokykla;Concern;Fear;Emotional satisfaction;Adaptation;School
Abstract: Nerimo sąvoka plačiai žinoma psichologijoje ir medicinoje. Viena iš dažniausiai nagrinėjamų vaikų nerimo formų – mokyklinis nerimas. Ši sąvoka gana paini: visiems žinoma, suprantama, bet neapčiuopiama. Mažai žinoma, kaip atsiranda ir funkcionuoja mokyklinis nerimas, kokios sąsajos tarp tėvų ir vaikų nerimo, kaip nerimas kinta nuo pirmos iki dvyliktos klasės. Konstatuojama, kad mokyklinis nerimas daro neigiamą įtaką mokinio adaptacijai bei ugdymo programos įsisavinimui. Taip pat maža mokslinių duomenų, nusakančių tėvų, ruošiančių ir leidžiančių vaikus į pirmą klasę, nerimą ir jo kilmę. Atrodytų, lyg suaugę nejaučia nerimo arba jis yra toks menkas, kad neverta apie tai kalbėti. Naujas požiūris į tėvus apimantį mokyklinį nerimą, klausimo neištirtumas paskatino domėtis šia tema. Lietuvių autorių darbuose iki šiol daugiau tyrinėtas vaikų nerimas ir sunkumai, su kuriais susiduria į mokyklą pradėjęs eiti pirmokas. Nors visi žino, kad ruošiant vaiką į pirmą klasę tėvus apima didelis nerimas, tačiau daugiausia dėmesio skiriama vaikui. Straipsnio autorės, siekdamos užpildyti šią spragą, atliko tyrimą, kurio tikslas – nustatyti tėvų nerimą, išleidžiant vaikus į pirmą klasę. Apibendrinus tyrimo rezultatus nustatyta, jog yra statistiškai reikšmingas ryšys tarp tėvų nerimo, išleidžiant vaikus į mokyklą, ir emocinio pasitenkinimo savo buvusia mokykla. Kuo labiau tėvai patenkinti savo buvusia mokykla, tuo mažiau jie nerimauja leisdami vaikus į pirmą klasę. Atsiskleidė ir tėvų (mamų ir tėčių) nuostatų skirtumai, t. y. mamos linkusios vertinti vaikų nerimą prieš mokyklą aukštesniais įverčiais nei tėčiai. Išryškėjo ir statištiškai reikšmingas skirtumas tarp pirmą ir antrą (kitą) vaiką į mokyklą leidžiančių tėvų nerimo, t. y. stipriau nerimauja tie tėvai, kurie leidžia į mokyklą pirmą vaiką. Tėvai, matydami didesnį vaiko nusiteikimą eiti į mokyklą, prognozuoja didesnę vaiko sėkmę mokykloje ir geresnį vaiko pasiruošimą.
The Scientific Problem. Lithuania made no one study to find out of school anxiety indicators to assess students’ stress and fear of school, psychosocial well-being of students and school health factors. However, there is little research made to indicate the first grade parents’ anxiety analysis. Therefore, it can be stated that the Lithuanian authors studied children’s anxiety and difficulties encountered in the first-former, who starts attending school. Despite everyone knows that preparing the child for the first grade parents face extreme anxiety, the focus still lies on the child. Analysis of scientific literature encouraged to carry out a study with the object focused on the first grade parents’ anxiety. Similar studies have failed to be found. Authors of the article, in order to fill this gap, conducted a study with the objective – set of parents worrying issue of children in the first grade. Summarizing the results of the investigation showed that there is a statistically significant relationship between parents’ anxiety, release children to school, and emotional satisfaction with their former school. The more parents meet their former school, the less they worried about allowing children to first grade. Differences between parents (mothers and fathers) revealed – mothers tend to evaluate children’s anxiety before school higher scores than fathers do. It revealed a statistically significant difference between the first and the next child to the school allowing parents anxiety – strongly worried about parents who allow a child to school for the first. Parents are seeing a greater disposition of the child to go to school; the child predicts greater success in school and improve children’s readiness. The research aim is to reveal the anxiety of parents that they have about their children intending to go to the first class. Objectives of the study: 1. Analyse and review the literature on anxiety. 2. Investigate parental concerns that they experience about their children intending to go to the first class. Hypothesis. The first graders parents whose emotional satisfaction with their former school was lower feel greater anxiety. Research methods: questionnaire; the statistical analysis of the data. Conclusions 1. A statistically significant association between anxiety by allowing children to school and emotional satisfaction with their former school. The more parents meet their former school, the less they worried about releasing children to school. 2. When comparing the provisions of the child’s anxiety before school mothers – parents (fathers) groups found a statistically significant difference between the averages. Mothers tend to evaluate children’ anxiety before school higher scores indicating a greater concern for children or parents. 3. Comparing the provisions of the parents about the child’ anxiety before school first – not the first child to allow parent groups revealed a statistically significant difference between the group averages. The first child to the school allowing parents worried stronger than allowing the child to the next. 4. Parents are seeing a greater disposition of the child to go to school; the child predicts greater success in school and improve children’s readiness for school.
Internet: http://dx.doi.org/10.15823/su.2016.07
https://hdl.handle.net/20.500.12259/108997
Appears in Collections:Socialinis ugdymas / Social Education 2016, t. 42, nr. 1

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

35
checked on Dec 24, 2021

Download(s)

47
checked on Dec 24, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.