Разработка первых положений по вопросам советского народного образования и участие в ней Винцаса Мицкявичюса-Капсукаса

Abstract

Pirmojo pasaulinio karo pradžioje, kai Lietuva tapo karo veiksmų arena, Rusijos gilumon evakavosi administracijos įstaigos, vidurinės mokyklos, specialiosios mokymo įstaigos ir nemaža Lietuvos gyventojų. Įvairiose Rusijos vietovėse pabėgėlių iš Lietuvos vaikams mokyti buvo suorganizuotos mokymo bei globos įstaigos. Po Spalio revoliucijos Rusijoje pergalės joje buvo suorganizuota pirmoji tarybinė vyriausybė — Liaudies Komisarų Taryba (LKT), kurios švietimo liaudies komisaru paskirtas A. Lunačarskis. Vadovauti liaudies Švietimui RTFSR buvo įsteigta Valstybinė liaudies švietimo komisija, į kurią įėjo žymūs šalies partijos, valstybės ir mokslo darbuotojai. LKT išleido nuostatus liaudies švietimui Tarybų šalyje organizuoti, kurių priede buvo nurodyta, jog į komisiją galima įtraukti kitų švietimo įstaigų bei profsąjungų atstovus ir su patariamuoju balsu atstovus tos tautybės, kurios švietimo organizacijų veikla būtų svarstoma. Svarstant principinius liaudies švietimo klausimus, buvo galima kviesti kitų žinybų ir nacionalinių mažumų atstovus į tarpžinybinius pasitarimus. Jie tapdavo nuolatiniais Valstybinės liaudies švietimo komisijos nariais ir dalyvaudavo jos posėdžiuose. Į komisijos veiklą buvo įtraukti Vincas Mickevičius-Kapsukas, Ernstas Efertsas-Klusaisas ir kiti nacionalinių mažumų atstovai. Vincas Mickevičius-Kapsukas aktyviai dirbo švietimo komisijoje ir persikėlęs į Vilnių palaikė su ja pastovius ryšius. Lietuvos nacionalinio komisariato atstovas Valstybinės liaudies švietimo komisijos posėdžiuose buvo P. Bliūdžius, o nuo 1918 m. gegužės 24 dienos — A. Didžiulytė-Kazanavičienė. Komisijoje dirbantys nacionalinių mažumų atstovai, iš jų ir Lietuvos nacionalinio komisariato atstovai galėjo susipažinti su tarybinės mokyklos organizavimo principais, su senosios muštro mokyklos reorganizavimo problemomis.