| Abstract: | This paper examines the impact of managers’ personal values on their behavior in two neighborhood countries: a German speaking free-market economy with long tradition – Austria, and Slovenia – former transition country, with historically very specific collectivistic system. Results are reported for 208 managers from Slovenian and 196 from Austrian organizations.
Pagrindinis šio straipsnio tikslas – išnagrinėti vadovų asmeninių vertybių įtaką jų elgesiui dvejose kaimyninėse šalyse – Austrijoje ir Slovėnijoje. Austrija turi gilias laisvosios rinkos ekonomikos tradicijas, tuo tarpu Slovėnija – neseniai perėjimo laikotarpį išgyvenusi šalis. Slovėnija turėjo tam tikros rūšies socializmo – „savarankiškos vadybos“, kurios pagrindinė idėja buvo atiduoti įmones darbuotojams. Tai reiškia, jog organizacijos buvo valdomos jų pačių darbuotojų. Slovėnija baigė savo perėjimą, kadangi organizaciniu lygmeniu pagrindinis atviras klausimas yra susijęs su valdymo elgesio perėjimu. Dėl unikalaus valdymo elgesio buvusioje sistemoje, kartu su paplitusia kolektyvistine vertybine orientacija, vadovų asmeninių vertybių ir dabartinio Slovėnijos valdymo elgesio nagrinėjimas yra aktualus.Be to, atliktas lyginamasis tyrimas su šalimi, turinčia istoriškai reikšmingą, skirtingą vystymosi kelią ir skirtingas vyraujančias kultūrines ir vertybines orientacijas yra vertingas. Tai padeda nustatyti asmeninių vertybių poveikį ir jų galimą palikimą iš ankstesnės, kolektyvistinės vertybinės orientacijos, valdymo elgesiui Slovėnijoje, kaip neseniai perėjimo laikotarpį išgyvenusioje šalyje.Asmeninės vertybės straipsnyje yra matuojamos naudojant visą sąrašą asmeninių vertybių iš Schwartz vertybių tyrimo, tuo tarpu valdymo elgesys – naudojant tipines valdymo elgesio charakteristikas.Asmeninių vertybių įtaka valdymo elgesiui yra kontroliuojama demografiniais kintamaisiais. Imtis sudaro 208 vadovus iš Slovėnijos ir 196 vadovus iš Austrijos organizacijų.Asmeninių vertybių vaidmuo ir svarba vadybos literatūroje yra gana plačiai analizuojama, kadangi joje dominuoja atlikti tyrimai iš gerai išsivysčiusių šalių, turinčių senas laisvosios rinkos ekonomikos tradicijas. Centrinėje ir Rytų Europoje ši tema daugiausiai nagrinėta šalyse, kurioms anksčiau buvo būdinga socialistinė sistema – buvusioje Sovietų Sąjungoje, Lenkijoje. Be to, ši tema buvo mažiau nagrinėta šalyse, kuriose vyravo unikali socializmo sistema, pvz. Jugoslavijoje ir vėlesnėse jos apskrityse.Pagrindinis atlikto tyrimo indėlis mokslinei literatūrai, yra išsamus asmeninių vertybių įtakos valdymo elgesiui palyginimas vokiškai šnekančioje, laisvosios rinkos su senomis tradicijomis ekonomikoje – Austrijoje; bei neseniai perėjimo laikotarpį išgyvenusioje šalyje, kurioje istoriškai vyravo labai specifinė kolektyvistinė sistema – Slovėnijoje. Iki šiol mokslinėje literatūroje tai nebuvo analizuota.Kalbant apie konceptualias išvadas, straipsnyje išryškinamos asociacijos tarp vadovų asmeninių vertybių ir valdymo elgesio naudojant koncepcijas, kurių deriniai prieš tai nebuvo naudoti. Tyrimo rezultatai skelbia praktinę atlikto tyrimo naudą. Pirma, pažinimas galėtų pasitarnauti siekiant geriau suprasti valdymo elgesį dvejose kaimyninėse šalyse, kuriose yra stipri prekyba. Antra, tikrosios valdymo elgesio situacijos Slovėnijoje žinojimas, gali padėti verslų savininkams bei vadovams kritiškai analizuoti jų faktinį elgesį bei sudaryti pagrindą plano, siekiant koreguoti ar pertvarkyti valdymo elgesį,sukūrimui ir vystymui. Trečia, paplitusio valdymo elgesio Slovėnijos organizacijose žinojimas, gali padėti organizacijoms pasirinkti įėjimo į Slovėnijos rinką būdus (pvz. kaip strateginiai partneriai, bendros įmonės įsigyjimas), renkantis valdymo būdus, apsibrėžiant politiką, tikslus ir pan. |
