Lietuvos biologinės įvairovės būklės ir apsaugos vertinimas
Marozaitė, Edita |
Darbo tikslas – įvertinti Lietuvos biologinės įvairovės būklę ir jos apsaugą pagal biologinės įvairovės indikatorius. Darbe aptariami biologinės įvairovės indikatoriai: ekosistemų aprėpties tendencijos, nacionalinių saugomų teritorijų tinklo aprėptis, Europos Bendrijai svarbių buveinių ir rūšių būklės pokyčiai ir tendencijos, vietinių paukščių gausa ir paplitimas, rūšių, kurioms gresia išnykimas, būklės pokyčiai, klimato kaitos poveikis temperatūrai jautrioms paukščių rūšims, invazinių svetimų rūšių tendencijos bei visuomenės informavimas ir dalyvavimas biologinės įvairovės saugojimo procese. Taip pat darbe aptariami ir kiti rodikliai, tokie kaip finansavimas, politika ir darnus valdymas tokiu būdu įvertinamas biologinės įvairovės apsaugos įgyvendinimas Lietuvoje. Rodikliai analizuojami pagal jų kaitą laike ir palyginami su Europos Sąjungos rodikliais. Remiantis duomenimis, nustatytos didžiausios grėsmės Lietuvos biologinei įvairovei bei galimybės, kaip galima jų išvengti. Tik nedidelė dalis Europos Sąjungos ir Lietuvos gyventojų žino, kas yra biologinė įvairovė, tačiau, vis daugiau žmonių deda asmenines pastangas norėdami ją išsaugoti. Nuo 1990 iki 2019 metų Lietuvai būdingos miškų ploto didėjimo ir agrarinės paskirties ploto mažėjimo tendencijos. Saugomų teritorijų plotas šalyje didėjo, todėl atsiranda daugiau galimybių kraštovaizdžių, rūšių ir buveinių apsaugai. Per pastaruosius 12 metų palankią apsaugos būklę turinčių Europos Bendrijos svarbos buveinių ir rūšių skaičiai kito nežymiai. Įprastų dirbamųjų laukų paukščių populiacijų gausa Lietuvoje ir Europos Sąjungoje tendencingai mažėjo. Paukščių populiacijų gausumą, jų fenologines savybes ir arealų pokyčius lemia klimato kaita. Invazinės rūšys yra didžiulė problema Lietuvoje ir visame pasaulyje, Lietuvoje jų aptinkamos 35 rūšys. Lietuvos Raudonosios knygos indeksas nuo 1993 metų buvo stabilios būklės, o Europos Sąjungos – tendencingai mažėjo. Tai reiškia, kad nykstančių rūšių šalyje yra palyginti nedaug. Lietuvos biologinės įvairovės būklė ir jos apsauga yra sąlyginai geros būklės, ekosistemos nėra pereikvojamos ir yra gerai saugomos.
The aim of the thesis is to assess the state of Lithuanian biodiversity and its protection according to biological diversity indicators. The paper discusses biodiversity indicators: trends in ecosystem and national protected areas coverage, changes in the status of habitats and species important to the European Community, abundance and distribution of native birds, changes in the status of endangered species, effect of climate change to temperature sensitive birds, trends in invasive alien species as well as public information and participation in the biodiversity preservation process. The paper also discusses other indicators, such as funding, policy and sustainable management, thus assessing the implementation of biodiversity protection in Lithuania. All indicators are analyzed according to their change over time and compared with the European Union indicators. Based on the data, the biggest threats to Lithuania's biodiversity and how they can be avoided are identified. Only a small part of the population of the European Union and Lithuania knows what biodiversity is, however, more and more people are making personal efforts to preserve it. In Lithuania, tendencies of increasing forest area and decreasing agricultural area were observed. The cover of protected areas in the country is increasing, what creates more opportunities for the protection of landscapes, species and habitats. Moreover, the number of habitats and species important to the European Community in a favorable conservation status has changed very little over the last 12 years. The population of farmland birds in Lithuania and the European Union is decreasing. The abundance of bird populations, their phenological characteristics and habitat changes are affected by climate change. Invasive species are a big problem in Lithuania and around the world, as 35 invasive species are found in Lithuania. The Lithuanian Red List index has been stable since 1993, while the European Union has been decreasing. This means that there are relatively few endangered species in the country. The state of Lithuanian biodiversity and its protection is in relatively good condition, ecosystems are not overexploited and well protected.