Правовые нормы залога в Первом Литовском Статуте (1529 г.) и их источники
| Author |
|---|
Lazutka, S. |
| Date | Volume | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
1990 | 31 | 40 | 78 |
Straipsnyje nagrinėjama teisinių įkaito normų Pirmajame Lietuvos Statute (PLS) ir jų šaltinių problema, aptariama pakankamai plati jos istoriografija, įkaito normų PLS šaltiniai. Autoriai parodė, kad įkaito esmė PLS yra jo nenusavinimas, kad įkaitu galėjo būti tiek nekilnojamas (daugiausia žemė su ją dirbančiais valstiečiais), tiek kilnojamas turtas. Įkaito davėjais dažniausiai būdavo feodalai ir pats didysis kunigaikštis, kreditoriais galėjo būti visi LDK laisvieji žmonės, tačiau šia teise daugiausia naudojosi tie patys stambieji feodalai, (kaitas pagal lietuvišką teisę ir PLS buvo atiduodamas valdyti kreditoriui neribotomis teisėmis (jei sutartyje nebūdavo išlygų), tačiau būdavo įpareigojama atlikti visas prievoles iš valdomo dvaro. Įkeitimo termino PLS nenumatė, jį nustatydavo abi sutartį pasirašiusios šalys, tačiau pasitaikydavo ir išimčių, kada turtas būdavo (keičiamas su nuosavybės teisės į turtą praradimu. Išpirkti įkaitą be jo savininko (jei jis buvo nepajėgus) galėjo ir giminaičiai. Įkaitas buvo ginamas teisės. Straipsnyje įtikinamai parodyta, kad PLS nustatė tik pačias bendriausias įkaito teisines normas, to meto teismų bylose jos buvo taikomos kur kas plačiau.