Генрих Латвийский о куршах

Abstract

Henriko Latvio „Livonijos kronikoje” yra nemaža duomenų apie kuršiui. Daugiausia tai informacija apie politinius įvykius ar dažnus karinius konfliktus, kuriuose dalyvauja ir kuršiai. Atkreiptinas dėmesys ir į ne tokius efektingus ar dažnokai laikomus antraeiliais duomenis, leidžiančius spręsti apie kuršių visuomenės struktūrą. Atrodo, kad XIII a. pradžioje kuršių laivynui teko svarbus vaidmuo visų baltų genčių bei estų kovoje prieš Vakarų Europos feodalinius sluoksnius, šia prasme galimas net savotiškas veiklos pasidalijimas: Lietuva - svarbiausia sausumos karinė jėga, kuršiai tokią vietą užima jūroje. Be to, kuršių laivynas - svarbi Baltijos regiono prekybinės sistemos sudėtinė dalis. Jo jėgą priversti pripažinti ne tik Ordinai ar Rygos vyskupas, bet ir Danija, Švedija bei tokie prekybos centrai kaip Gotlandas ir Vibis. Bent jau rytiniuose Baltijos jūros pakraščiuose kuršių, ezeliečių, galbūt ir sembų laivai XIll a. pradžioje turi lemiamą reikšmę. Kuršių kariniams junginiams, dažnai ir gana sėkmingai dalyvaujantiems kovoje su Ordino pajėgomis, vadovauja teritorinių junginių diduomenės atstovai. XIII a. pradžioje šios kuršių karinės pajėgos daugiau gina ne bendragentinlus, o pavienių teritorinių jun¬ginių interesus. Ryškėjanti kuršių organizacija leidžia daryti prielaidą, jog aptariamuoju laikotarpiu svorio centrai dar yra atskirose teritorijose. Henriko Latvio žinios apie kuršių visuomenę yra informacija apie teritorinius kuršių bendruomenės junginius. Tokiai Henriko Latvio duomenų apie kuršius interpretacijai neprieštarauja ir skandinavų ugų teikiama informacija. Vertinga šiuo požiūriu kalbinės Ir archeologinės medžiagos analizė, kuri leistų patikslinti straipsnio išvadas. Tolesni tyrimai gali jas tikslinti ir giliau argumentuoti.