Echinocystis lobata mityba azotu priklausomai nuo buveinės
Author | Affiliation | |
---|---|---|
LT | ||
Vilniaus Gedimino technikos universitetas | LT | |
LT | ||
LT | ||
LT |
Date |
---|
2020 |
Klimato pokyčiai, atsirandantys dėl atmosferos bei įvairių procesų, įskaitant temperatūrą, kritulius, vėją, kaitos, yra reikšmingi. Klimato kaitos terminas dažnai siejamas su globaliu atšilimu. Augalija yra jautri tokiems pokyčiams. Viena iš sparčiausiai besiplečiančių invazinių pakrančių augalų rūšių Lietuvoje – Echinocystis lobata, dėl besikeičiančių klimato sąlygų užimanti natūraliai augančių augalų rūšių buveines. Šis augalas auga upių pakrantėse, bet tai tik viena jo sėkmingo paplitimo priežasčių. Vandens ekosistemoms tenka didelė žmogaus veiklos apkrova, kuri neretai siejama su klimato kaita. Tačiau Baltijos šalyse šia tema vis dar trūksta informacijos. Norint įvertinti aplinkos veiksnių įtaką besikeičiančiam klimatui, galima nustatyti azoto (N) koncentraciją. Mūsų tyrimo tikslas – įvertinti lapų azoto koncentraciją ir susieti ją su aplinkos parametrais: upės dydžiu, būkle, kilme, žemės naudojimo rūšimis ir geografine padėtimi. Kjeldalio metodu ištirta 18 E. lobata populiacijų, augusių Nemuno baseine. Azoto koncentracija išreikšta sausosios masės procentais (% s. m.). Lapų N koncentracija svyravo nuo 3,72 % s. m. (Nemuno populiacijoje) iki 4,91 % s. m. (Atmatos populiacijoje). Kontrastingiausios populiacijos skyrėsi 1,32 karto (p < 0,05). Vidutinė lapų N koncentracija populiacijose buvo 4,18 % s. m. E. lobata kaupia didelius N kiekius. Palyginti su dažniausiai greta augančių augalų rūšimis – Lythrum salicaria, Stuckenia pectinata, Phalaris arundinacea, Bidens frondosa, Phragmites australis, Nuphar lutea, E. lobata populiacijos pasižymėjo didžiausia lapų N koncentracija. Yra žinoma, kad 2000–2006 m. laikotarpiu pagrindinis N kiekis į Kauno miestą pateko iš taškinių[...]