Istorijos ir kultūros paminklų apsauga Lietuvoje 1918–1940 metais

Abstract

Staipsnyje autorius nagrinėja paminklosaugos sistemą Lietuvoje 1919-1940 metais. Ją sudarė dvi kryptys — valstybinė ir visuomeninė. Nagrinėjamuoju laikotarpiu nebuvo senovės paminklų apsaugos įstatymo. Kultūros turtų apsaugos klausimais rūpinosi Švietimo ministerija. Tik 1934 metais joje sudarytas kultūros reikalų departamentas. Todėl pagyvėjo įstatymų rengimas, kultūros paveldui saugoti skirta daugiau lėšų. lki 1936 metų paminklų apsaugą valstybės vardu vykdė Valstybės archeologijos komisija, nuo 1936 m. — Vytauto Didžiojo kultūros muziejus. Padedant visuomeninėms organizacijoms — kraštotyros draugijoms, Lietuvai pagražinti draugijai, Lietuvių meno kūrėjų draugijai ir kt., — iki 1940 metų suregistruoti istorijos ir kultūros paminklai Lietuvoje. Reali šių paminklų apsauga tik pradėta.

The article deals with the analysis of monument protection in Lithuania in the period of 1919-1940. It was of two types - state and social. There was no law for the protection of ancient monuments at the given period. The Ministry of Education took care of all problems of protection of cultural properties. The Department of culture was found only in 1934. Due to that the arrangement of the law livened up and more means were asigned for the protection of cultural heritage. The commission of State archeology carried the protection of of monuments up to 1936; the museum of culture after Vytautas the Great proceeded with it from 1936. Up to 1940 historical monuments were registered in Lithuania with the help of social of organizations — the societies of regional studies, societies for the embellishment of Lithuania, the society of Lithuanian artists, etc. The real protection of these monuments is only at its beginning.