Etniškumo ir identiteto tyrimų kryptys socialiniuose moksluose ir jų taikymas tiriant Pietryčių Lietuvos etninius procesus

Abstract

Straipsnyje aptariamos pasirinktos identiteto sąvokos ir tyrimų konceptualizavimo kryptys, ypač daug dėmesio skiriama identiteto sąvokos kritikai (Brubaker, Cooper, Winuner, etc.). Aiškinamasi, kaip šiomis kryptimis gali būti tiriami ir interpretuojami Pietryčių Lietuvos regiono etniniai procesai. Autoriai apžvelgia Pietryčių Lietuvoje atitiktų aktualių istorinių, sociologinių, politologinių, lingvistinių tyrimų tendencijas. Lietuviškosios istoriografijos ir kitų mokslo krypčių, atspindinčių Pietryčių Lietuvos gyventojų identiteto tyrimus, atliktus po 1990 m., apžvalga parodė, kad iki šiol stinga studijų, skirtų specialiai Rytu ir Pietryčių Lietuvos etninių mažumų identiteto raidos analizei. Identiteto tyrimų krypčių apžvalga leidžia teigti, kad analizuojant etninius procesus svarbu aiškintis kontekstines (struktūrines) priežastis, formuojančias vienokį ar kitokį identiteto tipą. Straipsnio autoriai išskiria kelias tyrimų sritis (švietimas, politinis ir pilietinis dalyvavimas, istorinė atmintis), kurių analizė padėtų plačiau pažvelgti į Pietryčių Lietuvos gyventojų identiteto formavimosi procesus. Straipsnio autoriai mano, kad svarbu atskleisti: kokie yra individų (įvairių kartų informantai) ir institucijų (muziejai, draugijos, kt.) lygmens istorinės (socialinės) atminties konstravimo ir perdavimo mechanizmai; kokia įvairių etninių grupių socialinė atmintis svarbi konstruojant identitetą; kaip siejasi etninis įvairių grupių gyventojų identitetas ir mokyklos gimtąja ar valstybine kalba pasirinkimas; kiek identitetas svarbus etninių grupių mobilizacijos (taip pat ir politinės) procesuose ir kaip galėtų bitu apibūdinama grupių saviorganizacija pilietiniame sektoriuje

The article outlines certain theoretical and methodological perspectives in social sciences, which address the issues of ethnicity and identity. Particular attention is paid to the critical approaches towards the term 'identity', which discuss the scientific validity of the concept. The authors discuss the possibility of application of some theoretical perspectives for the investigation of ethnic processes in Southeastern Lithuania. A short survey of certain trends in the investigation of the ethnic processes in Southeastern Lithuania in terms of history, sociology, politology, linguistic sciences is presented. Analysis of the studies conducted in Lithuania after 1990 allowed to draw a conclusion that so far there was a lack of investigation of ethnic processes and ethnic minority identities in the Eastern and Southeastern region of Lithuania. Analysis of the theoretical approach to the identity leads to the conclusion that addressing structural premises is very important for the analysis of ethnic processes. The authors of the article single out such key spheres for the analysis of et¬hnic processes as education, social memory, political and civic participation in Southeastern Lithuania. It is argued that to analyze the ethnic processes and ethnic identity formation it is necessary to investigate the process whereby historical (social) memory is transmitted on the level of individuals (different generations) and institutions (museums, organizations); how social memory is employed for the identity formation in different ethnic groups; if and how ethnicity becomes important in the processes of the selection of school with a certain language of instruction; how ethnicity and ethnic identity become important for the mobilization of ethnic groups in the sphere of politics and what characteristics of group self-organization in civic sector are