Rusėniška XV a. pab. – XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės moterų – valdovių ir didikių – korespondencija

Abstract

Straipsnis skirtas XV a. pab. – XVI a. LDK valdovių ir didikių rusėniškai korespondencijai aptarti. Ji nagrinėjama bendrame LDK moterų korespondencijos kontekste. Išskiriami du kokybiškai ir kiekybiškai skirtingi laikotarpiai: 1) XV a. pab. – XVI a. pr., 2) XVI a. antroji pusė. Pirmuoju periodu Lietuvos valdovės susirašinėdamos rinkosi lotynų, italų, lenkų, rusėnų ir vokiečių kalbas. Išliko tik Lietuvos DK Elenos ir karalienės Bonos Sforcos rusėniški laiškai. Nedaug ir to meto didikių laiškų, tačiau jų analizė parodė, kad rusėnų kalba užėmė tvirtas pozicijas kasdieniame gyvenime. XVI a. antroje pusėje padėtis smarkiai pasikeitė. Lietuvos valdovės rusėniškai iš viso nebesusirašinėjo. Dvikalbystę didikių korespondencijoje pakeitė platus lenkų kalbos vartojimas, rusėnų kalbą vartoti tampa nebemadinga. Tik tarp vidutinės ir smulkiosios LDK bajorijos rusėnų kalba vis dar užėmė tvirtas pozicijas, lenkų kalba ją keitė laipsniškai.

The article is dedicated to the discussion of the correspondence in the Old Westrussianlanguage (office language of the Grand Duchy of Lithuania) of the noble-women of the Grand Duchy of Lithuania (GDL) at the end of the 15th – the beginning of the 16th centuries which is investigated in the general context of women correspond-ence of that period. Two qualitatively and quantitatively different periods could be distinguished: 1) the end of the 15th – the beginning of the 16th centuries; 2) the second half of the 16th century. During the first period, Lithuanian women-rulers gave preference to the Latin, Italian, Polish, Old Westrussian, and German languages. Though not much factual evidence is left (e. g. letters by Duchess Elena and the Queen of Poland Bona Sforca), we can infer that the Old Westrussian language had a leading position in the noblewomen’s everyday life of that period. However, in the second half of the 16th century the situation considerably changed. As Lithuanian noblewomen started using the Polish language for their correspondence, the Old Westrussian language was ousted. Only noblewomen of lower rank still used it; however, even in their correspond-ence it was gradually replaced by Polish.