Gintaro dirbiniai vėlyvojo romėniškojo laikotarpio bendruomenių socialinių santykių kontekste (Kurmaičių ir Žvilių laidojimo paminklų duomenimis)

Abstract

Straipsnyje analizuojamos gintaro įkapės vėlyvojo romėniškojo laikotarpio dviejų bendruomenių socialinių santykių kontekste. Remiamasi Kurmaičių ir Žvilių kapinynų vėlyvojo romėniškojo laikotarpio medžiaga, kurioje gausu gintarinių įkapių. Siekiant nustatyti kapų inventoriaus vertingumą kapinynuose bei remiantis gautais rezultatais išskirti įvairaus statuso palaidotus bendruomenės narius, darbe pritaikytas skandinavų mokslininko L. Jorgenseno (L. Jørgensen) sukurtas ir aprašytas įkapių vertinimo balais metodas. Šis įkapių verčių skaičiavimo metodas parodė, kad kapas gali būti išskirtinis ne tik didesniu įkapių skaičiumi, bet ir jų tipais, medžiagomis, iš kurių įkapės pagamintos. Darbe atskleidžiamas pasirinkto metodo efektyvumas taikant jį skirtingo ištirtumo lygio kapinynams. Atlikus gintaro dirbinių analizę nustatyta, jog gintaras būdingas ne tik vaikų ir paauglių kapams, o netgi daug aukštesnio statuso suaugusiems.

The article analyzes amber burial items in the context of social relationships of two communities in the late Roman period. The research was carried out on the basis of the late Roman period material from Kurmaičiai and Žviliai burial grounds where a great number of amber burial items had been found. The methodology to evaluate the burial items, worked out and proposed by the Scan-dinavian scholar L. Jørgensen, served as a basis for the estimation the value of these items on burial sites as well as for defining the social status of the buried members of society. This method of calculating the value of burial items showed that graves differed not only in the number of burial items but also in their types and materials they were made from. The article focuses on the efficiency of this method while applying it to characterize burial sites of different levels of investigation. The analysis of amber handicraft wares allows to claim that amber artifacts were typical not only of children’s and teenagers’ graves but also of adults of higher social status.