Didysis apakimas: tendencija ar naivumas?

Abstract

Straipsnyje analizuojamas M. Tamošaičio monografijoje „Didysis apakimas: lietuvių rašytojų kairėjimas 4-ajame XX a. dešimtmetyje“ pateiktas požiūris į lietuvių rašytojų pozicijos kaitos Sovietų Sąjungos atžvilgiu rūpimu laikotarpiu problemą, kurios negalima nagrinėti, neįsigilinus į politikos teoriją. Praktinis, teorinis ir meninis požiūris į politiką skiriasi, nes nevienodas praktikų, teoretikų, menininkų politikos supratimas. Politiniam gyvenimui būtinas nuolatinis praktikų, teoretikų, menininkų įtakos sferų subalansuotas pasidalijimas. Bet koks išsibalansavimas šioje srityje gresia politinėmis pertrubacijomis, kas atsitiko Lietuvoje XX a. 4-ajame dešimtmetyje. B. Vaškelio suformuluota termino kairėjimas samprata atribojo nuo pirmosios Lietuvos Respublikos partinės sistemos socialdemokratus. P. Cvirkos, V. Krėvės-Mickevičiaus, S. Nėries ir kitų žymių lietuvių rašytojų atsiradimo sovietų stovykloje negalima tapatinti. Čia pasitaikė daug panašumų, bet egzistavo ir skirtumų. The article analyses the attitude towards Lithuanian writers, presented in M. Tamošaitis’ monograph “The Great Blindness: Lithuanian Writers Becoming More Radical in the 4th Decade of the 20th Century”. This attitude deals with the change in Lithuanian writers’ position towards the Soviet Union during the mentioned period. However, this is the issue which cannot be discussed without a closer look at the theory of politics. Practical, theoretical and artistic attitude towards politics differs just as differs the understanding of politics by practitioners, theoreticians and artists. Balanced distribution of the spheres of influence by the above mentioned groups of people is relevant for political life. Any imbalance in political life may lead to political perturbations; this is what happened in Lithuania in the 4th decade of the 20thcentury. Therefore, the conception of the term “turning left” (i. e. becoming more radical), coined by B. Vaškelis, dissociated social democrats from the party system of the Republic of Lithuania. P. Cvirka’s, V. Krėvė-Mickevičius’, S. Nėris’ and other famous Lithuanian writers’ appearance in the Soviet camp should not be treated in the same way. Next to many similarities, there existed differences.