Vietinių ir tolimųjų paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) populiacijų medžių būklė eksperimentiniuose Vidurio Lietuvos želdiniuose

Abstract

Svarbi sąlyga norint išauginti produktyvius ir tvarius pušynus yra genetinė sodmenų medžiaga, jos geografinė kilmė. Vertinant atskirų individų adaptacijos ir produktyvumo rodiklius, medžių lajų sveikatingumas yra svarbus indikatorius, kuris parodo medžių prisitaikymo galimybes prie naujų ir nuolat kintančių aplinkos sąlygų. Šio darbo tikslas yra įvertinti bandomųjų paprastosios pušies želdinių iš Europos ir Azijos populiacijų prisitaikymo galimybes Vidurio Lietuvoje atsižvelgiant į jų lajų būklę. Tyrimai atlikti Kazlų Rūdos miškuose Jūrės girininkijoje įveistuose paprastosios pušies kilmių bandymų serijos, vadinimų „E. Prokazin" želdiniuose. Įvertinus 9018 medžių, atstovaujančių 44 populiacijas, būklę bei išmatavus jų taksacinius rodiklius, nustatytas Prokazin tipo bandomųjų želdinių prisitaikymo prie naujų sąlygų lygis. Medžių sanitarinę būklę ir lajų defoliaciją lėmė populiacijos geografinė kilmė, kuri šiaurės - pietų gradiente paaiškino 38 % pušų lajų defoliacijos kaitos. Medžių stambumas, konkurencingumas ir stiebų skersmuo paaiškino iki 70 % medžių būklės pagal defoliacijos rodiklį kaitos. Klasterizuojant 44 populiacijų produktyvumo ir būklės rodiklius, išskirtos 4 populiacijų grupės. Pirmą grupę sudarė tolimiausios šiaurinės populiacijos, kurių adaptacija pagal medžių taksacinius rodiklius ir lajų būklę įvertinta blogiausiai. Šių populiacijų želdiniuose dominuoja smulkūs individai, jų lajos stipriai išretėję. Stambiausios ir sveikiausios pušys užregistruotos pietrytinės kilmės populiacijų želdiniuose. Vietinės ir artimosios populiacijos pagal medžių stambumą, produktyvumą ir būklę nusileido pietrytinėms populiacijoms ir sudarė tarpinę grupę tarp pietrytinių geografinių kilmių populiacijų. Nustatyta, kad Vidurio Lietuvos gamtinės sąlygos yra [...]

The genetic material of Scots pine seedlings, their different geographical origins and new adaptive capacity in Lithuania are most important for the establishment of new sustainable and produetive Scots pine stands in Central Lithuania. To evaluate adaptive capacity of pine trees representing different populiations, assessment of tree crovvn condition and deteetion of tree dendrometric parameters was performed. The aim of this study was to evaluate the experimental Scots pine plantations from European and Asian populations in relation to tree size, crovvn defoliation and geographical origins. Investigations have been carricd out in Kaziu Rūda enterprise in Jūrė forest at 47 Prokazin type Scots pine stands. Data on 9018 pine trees representing 44 populations revealed that geographical origin of the popula- tion on north-south gradient explained about 38% of variation in tree crovvn defoliation. The northern populations were least adapted to the meteorological conditions of the middle part of Lithuania. Tree size, competitiveness and diameter of stems were the main drivers explaining up to 70% variation in tree crovvn condition. The clustering data on tree condition and produetivity of 47 populations 4 populations groups were formed. Pine trees vvhich represented the most north-eastern pine population demonstrated the vveakest adaptive capacity to the grovvth conditions of the Central Lithuania. There the smallest individuals vvith the vvorst crovvn condition dominated in the stands. The largest and healthiest Scots pine trees grovv in stands established from the southeastern populations. Local and neighboring populations based on tree size, productivity, and condition, made intermediate group (cluster) betvveen the southeastern geographical populations. It is well establishcd that the meteorological conditions in Lithuania are most acceptable for pines representing southeastern population [...]