Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/102747
Type of publication: Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Sociologija / Sociology (S005)
Author(s): Gelūnas, Benediktas
Title: Methodological inertia and neoliberal bias in the scientific discourse on internet gaming disorder
Other Title: Metodologinė inercija ir neoliberalus šališkumas moksliniame diskurse apie internetinių žaidimų sutrikimą
Is part of: Kultūra ir visuomenė : socialinių tyrimų žurnalas = Culture and society : journal of social research. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2019, nr. 10 (2)
Extent: p. 11-30
Date: 2019
Keywords: Internetinių žaidimų sutrikimas;Neoliberalizmas;Socialinis šališkumas;Kritinė psichiatrija;Priklausomybė;Internet gaming disorder (IGD);Addiction;Neoliberalism;Social bias;Critical psychiatry
Abstract: Nepaisant kritikos augančiai kasdienių elgsenų patologizacijai ir žaidėjų bendruomenių nepasitenkinimo, Pasaulio sveikatos organizacija neseniai paskelbė žaidimų sutrikimą esant oficia-lia elgsenos priklausomybės diagnoze. Kontraversiškas psichiatrų konsensusas kelia klausimą, kokią įtaką naujosios diagnozės paskelbimui padarė mokslininkų normatyvinės laikysenos ir nusistovėję instituciniai metodai. Šio straipsnio tikslas yra pristatyti naująjį sutrikimą grindžiantį mokslinį diskursą ir interpretuoti jo reikšmę platesniame sociopolitiniame kontekste, pasitelkiant kritinę psichiatriją, neoliberalaus subjektiškumo teorijas ir alternatyvias priklausomybės sampratas. To siekdamas atlikau 247 straipsnių apie internetinių žaidimų sutrikimą (koks siūlomas DSM-5) tyrimą pasitelkdamas kritinės tematinės diskurso analizės metodą (Parker 2011) ir sudarydamas kodų medžius iš apačios į viršų. Tyrimas parodė, kad daugelyje santraukų internetinių žaidimų sutrikimo sampratos remiasi patvirtinamaisiais mokslo metodais. Remdamasis tyrimu teigiu, kad pagrindiniai minimo diskurso trūkumai yra (1) stiprus kliovimasis patvirtinamaisiais smegenų ir kiekybiniais tyrimais, kuriems trūksta teorinio pagrindo ir aiškaus priežasties ir pasekmės bei skirtumo ir sutrikimo skyrimo; (2) neoliberalių subjektiškumo normų primetimas ir (3) dėmesio socialiniam sutrikimo kontekstui trūkumas. Tai rodo, kad mokslininkų laikysenos ir įpročiai daro didelę įtaką sutrikimo legitimavimui nepaisant esminių modelio teorinių silpnybių. Siekiant suprasti probleminio žaidimo sudėtingumą ir sugalvoti geresnius būdus su juo tvarkytis nei patologizacija, reikia socialiai sąmoningų tarpdisciplininių tyrimų
The World Health Association has recently made Gaming Disorder a new official behavioral addiction diagnosis, against critique of growing pathologization of everyday behaviors and discontent in gamer communities. The controversial consensus on the psychiatrists’ side raises a question about how the new diagnosis is influenced by scientists’ normative attitudes and habitual institutional methods. The aim of this article is to present the scientific discourse behind the new disorder and interpret its meaning in a broader sociopolitical context, drawing on critical psychiatry, theories of neoliberal subjectivity, and alternative notions of addiction. For this purpose, I conducted a study of 247 article abstracts on the Internet Gaming Disorder proposed in the DSM-5, employing critical thematic discourse analysis (Parker 2011) and forming code trees from the bottom up. I found most abstracts to support the validity of IGD and express confirmatory scientific attitudes. Based on the study, I claim that the main issues of the discourse are (1) strong reliance on confirmatory brain and quantitative research without theoretical grounding, for example, lack of differentiation between cause/effect and alteration/disorder binaries, (2) prescription of neoliberal norms of subjectivity, and (3) lack of attention to the social context of the disorder. This shows that scientists’ attitudes and habits are highly important for legitimizing the disorder, despite its model’s crucial theoretical weaknesses, and that more socially-aware interdisciplinary research is needed to understand the complexity of problematic gaming and come up with better ways of dealing with it than pathologization
Internet: https://doi.org/10.7220/2335-8777.10.2.1
https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/102747/1/ISSN2335-8777_2019_N_10_2.PG_11-30.pdf
https://hdl.handle.net/20.500.12259/102747
https://doi.org/10.7220/2335-8777.10.2.1
Affiliation(s): Socialinių mokslų fakultetas
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2019, nr. 10(2)
Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml8.58 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record

Google ScholarTM

Check

Altmetric


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.