Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/102744
Full metadata record
DC FieldValueLanguage
dc.contributor.authorBalsys, Paulius-
dc.date.accessioned2020-01-14T07:52:14Z-
dc.date.available2020-01-14T07:52:14Z-
dc.date.issued2019-
dc.identifier.issn2335-8777lt
dc.identifier.urihttps://doi.org/10.7220/2335-8777.10.2.4lt
dc.identifier.urihttps://hdl.handle.net/20.500.12259/102744-
dc.description.abstractPo Antrojo pasaulinio karo Vakarų Europoje prasidėję visuomenių kultūros ir vertybių pokyčiai siejami su liberalizacija, individualizmu, hedonizmu. Tai lemia, kad vertybinė kaita visuomenėse tampa vis aktualesnė – tradicijos reikšmė mažėja, individo įsipareigojimas grupinėms vertybėms nyksta, jį pakeičia individo savirealizacija. Po karo įsivyravus taikos laikotarpiui moderniųjų valstybių kariuomenių svarba sumenko. Kariuomenes palietė organizaciniai pokyčiai ir jos perėmė civilinių organizacijų požymius. Šiuolaikinės visuomenės fone karininko tapatybė savo bruožais supanašėjo su vadybininko ar įprastinio biurokratinio tarnautojo (Nuciari 2006). Anksčiau karininko profesija buvo siejama su heroizmu, idealu, garbe ir prestižu. Karininkų korpusas buvo laikomas kariuomenės elitu, pasireiškiančiu savo lyderyste, aukštais kariuomenės etikos standartais. Šios vertybės atsispindi ir tebėra aktualios kariuomenės norminiuose dokumentuose. Tačiau karininkas yra ne tik kariuomenės atstovas, bet ir šiuolaikinės visuomenės narys. Karo psichologams atliekant vidinius kariuomenės personalo kaitos tyrimus paaiškėjo, kad pagrindinė profesinės karo tarnybos karių sutarčių nutraukimo priežastis yra nepasitenkinimas individualių poreikių išpildymu. Ši išvada liudija apie skirtingų poreikių konfrontaciją: individualių poreikių suderinamumo problemiškumas kolektyvines vertybes propaguojančioje institucijoje. Šiuolaikinėje visuomenėje karininkas patiria iššūkį, privalėdamas derinti skirtingas kultūrines kariuomenės vertybes ir šiuolaikinės visuomenės normas. Ši prieštaringų normų konfrontacija lemia ambivalencijos akumuliaciją. Tai pasireiškia kaip socialinis spaudimas, diskomfortas, kurį karininkai patiria savo kasdienybėje derindami konfrontuojančias vertybes. Straipsnyje atskleidžiama, kad ambivalencija karininko profesinėje tapatybėje pasireiškia per savirealizacijos problemiškumą, šeimos prioretizavimą, hierarchines bendravimo normas.lt
dc.description.abstractAfter the Second World War, Western European societies had seen some changes in cultural values associated with liberalization, individualism, and hedonism. Value change in society becomes more and more relevant because it means the decreasing level of traditionalism and individual commitment to the group whereas self-realization becomes more and more relevant. After the war, the peace time was established and as a result the importance of modern state armies started to diminish. Nowadays modern armies are affected by organizational changes and adapt the characteristics of civilian organizations. According to some authors, in postindustrial society the professional identity of a military officer is similar to the one of a manager or an ordinary bureaucrat. For a long time, the profession of a military officer was associated with heroism, idealism, honor and prestige. The officers’ corps was regarded as a military elite manifesting leadership and high standards of a military ethics. These values remain relevant in the normative documents of armies. As an army representative, military officer is also a member of a civil society. Therefore, a military officer faces the challenge of having to adapt to culturally different values of both modern society and traditional military. His professional identity has to combine culturally diverse landmarks of both society and the army. Ambivalent values determine the conflict of different values in officer’s professional identity. The conducted research demonstrates that ambivalence points to the military officers’ dissatisfaction with self-realization in military service, horizontal relationships with subordinates and compatibility of family and service time.lt
dc.language.isoltlt
dc.relation.ispartofKultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas, 2019, nr. 10(2), p. 71-85lt
dc.rightsSutarties data 2010-07-08, nr. A1005, laisvai prieinamas internetelt
dc.subjectAmbivalencijalt
dc.subjectSavirealizacijalt
dc.subjectHierarchijalt
dc.subjectTapatybėlt
dc.subjectKolektyviškumaslt
dc.subjectIndividualizmaslt
dc.subjectAmbivalencelt
dc.subjectSelf-realizationlt
dc.subjectHierarchylt
dc.subjectIdentitylt
dc.subjectCollectivitylt
dc.subjectIndividualismlt
dc.titleAmbivalentiška karininko profesinė tapatybėlt
dc.title.alternativeAmbivalent professional identity of a military officerlt
dc.typeStraipsnis / Articlelt
item.fulltextWith Fulltext-
item.grantfulltextopen-
Appears in Collections:Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2019, nr. 10(2)
Files in This Item:
Show simple item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

79
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

113
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.