Vartosenos modelių analizė mokomojoje leksikografijoje: žvalgomasis tyrimas lietuvių kalbos veiksmažodžių pavyzdžiu
| Date |
|---|
2019 |
Šio straipsnio tikslas – pristatyti žvalgomąjį tyrimą, kuriame siekta išbandyti vartosenos modelių analizės metodą (angl. Corpus Pattern Analysis, Hanks 2004), pavyzdžiu paėmus du dažnus lietuvių kalbos veiksmažodžius iš pagrindinio žodyno. Šis metodas paremtas tekstynų inspiruotos (angl. corpus-driven) lingvistikos principais, kai į vartoseną žiūrima kaip į neatsiejamą reikšmės dalį, o vartosenoje rasti leksiniai ir gramatiniai dėsningumai yra pagrindas reikšmėms skirti. Susipažinęs ar supažindintas su šiais dėsningumais, besimokantis lietuvių kalbos galėtų geriau suvokti reikšmių skirtumus, o tai būtų svarbu ir suvokiant kalbą, ir ją produkuojant. Išdėsčius vartosenos modelių analizės principus, straipsnyje aprašomas dviejų lietuvių kalbos veiksmažodžių tyrimas, parodant, kaip taikytas šis analizės metodas; taip pat atskleidžiama, kokios yra šiuo metodu surinktų duomenų naudojimo galimybės mokomuosiuose žodynuose. Be to, aptariami ir probleminiai aspektai: vartosenos modelių atpažinimas, aprašymas ir pateikimas mokomuosiuose žodynuose.
he aim of this paper is to present a pilot study which applies the framework ofCorpus Pattern Analysis(CPA, Hanks 2004) to analyse someLithuanian verbswhich form part ofthe basic vocabulary. CPA draws onthe insights of the corpus-driven language analysis and contextual and functional theory of meaning: a meaning of a word is associated with a specific lexical and grammatical environment, e.g. corpus patterns which representan interconnection of lexical and grammatical elements. The CPA procedure is one of the several corpus-driven methods differing from the pattern grammar (Hunston, Francis2000) in the way that CPA not only uses typical grammatical categories (e.g. word classes) but also introduces semantic values (e.g. semantic types) to distinguish different sensesof a word. Semantic types are often the main separator of meanings, especially when two verb senses are associated with the samegrammatical pattern. Concerning learners’dictionaries, CPA could provide learners with more detailed usage data, and this could lead to a better understanding of meaning differences, important both for language reception and language production. After introducing the CPA methodology, we presentthe CPA analysis of two Lithuanian verbs,namely,the inductive procedure followed to observe and define meaning-related patterning. We also discuss the problematic issuesrelated tothe application of CPA as identified in this study and mentioned by other CPA practitioners. First, observing and defining corpus patterns is a challenging task for lexicographers, especially because of the pattern / meaning division and generalizations related to semantic types. The second problematic aspectis automatization in the process of pattern recognition. The third issue relates to foreign language learnersas a target group: meaning-related patterning observed in the data has to be presented in a learner dictionary in a user-friendly way.