Italų ir lietuvių kalbų „netikrieji draugai“: klausimo būklė?

Abstract

Pradedant jau nuo termino parinkimo, „false friends“ tema mokslinėje literatūroje problemiška įvairiais lygmenimis. Reiškinio klasifikacija negali būti atsieta nuo aiškios apibrėžties, ko būtent ir pasigendama, ypač literatūroje lietuvių kalba. „Panašūs žodžiai, turintys skirtingas reikšmes ir dėl to klaidinantys užsienio kalbos vartotoją“ yra nepakankama formuluotė tuo, kad remiasi subjektyvumu ir suplaka į vieną kategoriją skirtingų pragmatinių požymių turinčius leksikos vienetus. Būtent todėl bandoma siūlyti siauresnė „netikrųjų draugų“ apibrėžtis, kuri tiktų ne šiaip išoriškai panašiems žodžiams, o tiems, kurie gali vartotoją „motyvuotai“ klaidinti dėl užimamos pozicijos junginiuose ir/ar sakinyje. Įvedama žodžio „pavojingumo“ sąvoka, pagrįsta protinga galimybe suklysti suvokiant teksto esmę (klaidos motyvacija). Todėl šių žodžių klasifikacija (pagal kilmę, sandarą, vartojimo sritį ir pan.), nors aptariama apžvelgus esamą literatūrą, laikoma antraeile užduotimi, nes neturi didelės praktinės reikšmės. [...]