Du viename: teksto ir citatos koreliacija vertime

Abstract

Pranešime analizuojamos mokslinio-istorinio teksto vertimo problemos, susijusios su vertimo teksto funkcijų ir tikslo samprata atsižvelgiant į tai, kokią vietą užima teksto interpretacija ir prasmės perteikimas vertime, Remiantis K. Semenavičiaus „Didžiojo artilerijos meno“ vertimu iš lotynų į lietuvių kalbą, pagrindinis dėmesys fokusuojamas į veikalo teksto ir jame naudojamų citatų, skirtų paties teksto iliustravimui bei teiginio pagrindimui, koreliacijai t. y. tarpusavio ryšio tarp teiginio ir iliustratyvaus cituojamo teksto išlaikymui vertime. Vertimo problema ypač aktuali susiduriant su Antikos autorių tekstų citatomis lotyniškai parašytame veikale, kadangi Antikos tekstai neretai jau yra išversti, kai kurie ir ne vieno vertėjo ar ne vieną kartą, ir konkreti mintis perteikta kitokia leksika, nei reikalautų pagrindinis mokslinis-istorinis tekstas. Panašios problemos kyla ir su pavartotomis Biblijos citatomis. Biblijos tekstai į lietuvių kalbą verčiami nuo XVI a., o 1999 m. ištiso Šventojo Rašto vertimas, redaguotas Lietuvos Biblijos draugijos sudarytos komisijos, išleistas kaip pirmasis ekumeninis lietuviškas Šventojo Rašto leidimas. Taigi tiek Antikos autorių tekstų, tiek ir Biblijos vertimai nuo XVII a. vidurio, kada buvo išspausdintas K. Semenavičiaus veikalas, yra patyrę vienokią ar kitokią raidą bei įsitvirtinę kultūrinėje dabarties vartosenoje. Pvz., žinomas posakis iš Koheleto knygos „Tuštybių tuštybė ir visa tuštybė!“ šiandien jau yra verčiamas „Rūkų rūkas! Viskas yra rūkas!“. Visa tai nulemia būtinybę kurti papildomą informacinį aparatą, įgalinantį susieti abu tekstus ir tiksliai perteikti mintį.