| Abstract: | Mokslinėje literatūroje pasitenkinimas darbu įvardijamas kaip ,,subalansuota/nesubalansuota reikalavimų, aspiracijų ir subjektyvaus galimybių realizuoti šias aspiracijas suvokimo būsena. Ši būsena reikšminga ne tik pati savaime, bet ir kaip vidinė elgesio paskata” (Tureikytė, 1999). Pasitenkinimas darbu veikia bendrą asmens pasitenkinimą gyvenimu. Kaip teigia Iverson ir Maguire (2000), individo pasitenkinimas viena gyvenimo sritimi (pvz., darbu), persikelia ir į kitas jo gyvenimo sritis. Taigi pasitenkinimas darbu, kurį lemia ne vien objektyvios darbo sąlygos (atlyginimas, einamos pareigos, darbo kolektyvo darna, patogus darbo laikas ir pan.), bet ir subjektyvūs veiksniai - pavyzdžiui, su darbu susiję lūkesčiai ir vertybės, yra vienas iš esminių asmeninės laimės bei pasitenkinimo gyvenimu apskritai veiksnių (Savicka, 2000). Teigiama, kad pasitenkinimas darbu labiau įtakoja pasitenkinimą gyvenimu ar nedarbinį pasitenkinimą, nei atvirkščiai (Iverson, Maguire, 2000). Pasitenkinimas darbu yra universalus atskirų darbuotojų ar darbo grupių pačių įvairiausių poelgių aiškinimo bei interpretacijos kriterijus. Pasitenkinimas darbu kartais traktuojamas kaip integrali charakteristika, susidedanti iš to, kaip darbuotojas vertina savo pasitenkinimą atskirais darbinės situacijos aspektais. Veiksniai, įtakojantys pasitenkinimą darbu, įvairialypiai: darbuotojo reikalavimų darbo turinio ir sąlygų atžvilgiu lygmuo, objektyvi darbo sąlygų būsena ir jų adekvatumas subjektyviam vertinimui, asmeninių subjekto pastangų, siekiant norimų darbo sąlygų, ir galimybės veikti tas sąlygas. [...]
The aim of this paper is to disclose the determinants of youth and young adult’s work satisfaction in Lithuania. It is accomplished using the results of empirical study of youth and young adults 16- 40 years old, (N=551). This empirical study was supported by the Research Council of Lithuania under the National Science Programme ‘Challenges for Social Security’ project ‘Youth and Young Adults Living Conditions and Social Exclusion: Development of Monitoring System’. For the analysis of determinants for youth and young adults work satisfaction, the indicators reflecting different dimensions of working life, working environment, remunetation for work, etc, were selected out of the total data matrix. The analysis using different statistical methods (t-test, regression analysis and variance) was carried out. A work (dis)satisfaction scale consisting of 45 primary indicators was created. The main results of the analysis are the following: 1) women are generally more satisfied with work than men; 2) persons with higher education level are generally more satisfied with work than persons with lower educational achievements; 3) residents of small towns and rural areas are less satisfied with work than residents of urban areas; 4) satisfaction with work is related to other spheres of social life, e.g. emigrational, suicidal attitudes, willingness to support social protest actions, etc |
