| Abstract: | Daugelyje subjektyvios gyvenimo kokybės tyrimų mokyklose studijuojantys žmonės traktuojami kaip tipiški (jauni) suaugusieji (Sheldon, Bettencourt, 2002; Libran, 2006). Vis dėlto ši prieiga yra mažų mažiausiai netiksli. Pastarąjį teiginį pagrindžia ir užsienio autorių tyrimų rezultatai, rodantys, jog studentų pasitenkinimas savo gyvenimo kokybe yra ženkliai žemesnis už bendrosios populiacijos vidurkį (Cummins, 2003; Vaez, Kristenson, Laflamme, 2004). Būtent tokie šokiruojantys tyrimų duomenys aktualizuoja būtinybę analizuoti studentų gyvenimus ir bandyti suprasti, kaip ir kodėl jų subjektyviai suvokiama gerovė skiriasi nuo kitų suaugusiųjų. Egzistuojančioje mokslinėje literatūroje studentų gyvenimo kokybė analizuojama itin aktyviai. Taip yra todėl, kad studentai – tai gana geranoriška ir mokslininkams lengvai pasiekiama populiacija. Studentų pasitenkinimas gyvenimo kokybe tyrinėjamas santykyje su sveikata (Vaez, Kristenson, Laflamme, 2004), finansiniais ištekliais (Audin, Davy, Barkham, 2003), šeima (Cheng, Furnham, 2003), transportu (Forward, 2003) ir t.t. Vis dėlto daugelyje mokslinių studijų ignoruojamas faktas, kad studentai – tai specifin÷ populiacija, kuriai itin reikšminga akademinė veikla. Pasigendama tyrimų, nagrinėjančių būtent subjektyvios studentų gyvenimo kokybės bei pasitenkinimo studijomis sąsajas. Gyvenimo kokybė yra reikšmingas veiksnys, įtakojantis kitų gyvenimo sričių vertinimą. [...]
This article analyzes student’s quality of life and their satisfaction with studies. The theoretical research model is based on the theories and models of subjective and objective quality of life. On the basis of the analysis of these theoretical attitudes, the main groups of empirical research indicators were distinguished: general quality of life, situational quality of life, material life conditions and psycho-emotional state. The questionnaire was presented to the students to measure their satisfaction with studies. It was prepared by the research group of Konstanz University in 1982 (Germany). The data for this study come from a students survey (conducted in November-December 2009) in Lithuania. The survey involved 964 respondents (544 women and 273 men), who represent university and non-university higher schools of major Lithuanian cities (Kaunas, Klaipeda, Siauliai and Vilnius). The methods of Factor analysis and ANOVA were used to analyze the data. The research has shown that various parameters of student’s quality of life affect significantly the quality evaluation of studies and teaching. When the hypotheses were checked, statistically reliable models were obtained in all the cases |
