Naujojo Sporto įstatymo analizė kūno kultūros ir sporto įstatymų raidos kontekste
| Author | Affiliation | |||
|---|---|---|---|---|
LT | Lietuvos olimpinė akademija | LT | ||
Zuoza, Rolandas | Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija | LT | Vilniaus universitetas | LT |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2019 | 2 | 65 | 74 |
Svarbiausioji parlamento, kurį sudaro rinkti Tautos atstovai, veiklos kryptis – įstatymų leidyba. Įstatymuose įkūnijami visuomeniškai reikšmingi siekiai. Šiai teisinio reguliavimo rūšiai šiuolaikinėje visuomenėje teikiamas prioritetas. Tai lemia jo išskirtinumą teisės sistemoje. Įstatymo istorinė raida, jo sampratos kitimas, taip pat šių laikų įvairių šalių konstitucinėse sistemose išryškėję įstatymo suvokimo ypatumai turėtų padėti pakoreguoti įprastus apibrėžimus. Tuo ir vertingos istorinės, lyginamosios studijos. Išsamesnių Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymų vertinimo ir analizavimo mokslinių darbų neaptikta, todėl norint labiau suprasti sporto raidą, sporto politikos formavimosi kryptis ir priežastis yra aktualu išsamiau išanalizuoti priimtus sporto įstatymus sporto istorijos kontekste. Darbe nagrinėti 1932, 1995 ir 2018 m. priimti sporto įstatymai ir jų pakeitimai. Išsamiai išanalizuotas 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Sporto įstatymas. Šio darbo tikslas – atskleisti Lietuvos kūno kultūros ir sporto įstatymų raidą ir išanalizuoti 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Sporto įstatymą Nr. XIII-1540. 1932 m. įstatymo atsiradimą lėmė noras suvienyti ir suvalstybinti sporto organizacijų veiklą. Sparčiai pasaulyje populiarėjant olimpiniam judėjimui, sportas tapo svarbia valstybių įvaizdžio dalimi. Valstybės vadovai suprato, kad norint sėkmingai pasirodyti tarptautinėse varžybose būtinas centralizuotas ir kryptingas sportininkų rengimas, reikalinga aukšta trenerių, mokytojų kvalifikacija. Sugriuvus sovietinei santvarkai, demokratinių pasaulio šalių patirtis paskatino kurti teisinius nacionalinės sporto sistemos pagrindus [...]
The most important activity of the Parliament, which is composed of the elected representatives of the Nation, is legislation. The laws embody socially significant aspirations. This type of legal regulation is given a priority in modern society. It determines its uniqueness in the legal system. The historical evolution of the law, the change of its conception, as well as the peculiarities of the perception of the law that have emerged in the constitutional systems in different countries of modern times, should help to adjust the usual definitions. That is why historical, comparative studies are valuable. “Knowing foreign systems means having guidelines for raising awareness of your own system.” The detailed research on the evaluation and analysis of the Lithuanian physical education and sport laws has not been found, therefore, in order to better understand the development of sport, the direction and reasons for the formation of the sport policy it is relevant to analyze in more detail the adopted sport laws in the context of sport history. Our research examines the sport laws adopted in 1932, 1995 and 2018 and their amendments. The Sports Act, which came into force on 1 January 2019, has been thoroughly analyzed. The purpose of this thesis is to reveal the development of the Lithuanian laws on physical education and sport and to analyze the Sports Law No XIII1540, that came into force on 1 January, 2019. The emergence of the Sport law in 1932 was determined by the desire to unite and nationalize the activities of sports organizations, and sport became an important part of the image of the countries as the Olympic movement became increasingly popular in the world. The heads of the state understood that in order to be successful in international competitions it was necessary to have a centralized and purposeful training of athletes, highly qualified trainers and teachers [...]