Attitudes and language use of (potential) new speakers of a minoritized language: the case of adults learning West Frisian in formal courses
| Author |
|---|
Belmar, Guillem |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2019 | 15 | 70 | 88 |
Adults learning a minoritized language are potential new speakers, that is “adults who acquire a socially and communicatively consequential level of competence and practice in a minority language” (Jaffe, 2015; see also O'Rourke, Pujolar, & Ramallo, 2015). New speakers’ research has become quite common recently, marking a shift from traditional notions of speakerness in minority contexts, built around the Fishmanian discourse of reversing language shift (see Kubota, 2009). The new speaker —actually neo-speaker— is one of the seven categories put forward by Grinevald and Bert (2011), who considered them central to language revitalization. Answering the call for more data on new speakers of minoritized languages in O'Rourke, Pujolar, & Ramallo, 2015, this research aims to start the debate on the new speakers of Frisian (see Belmar, 2018; Belmar, Eikens, Jong, Miedema, & Pinho, 2018; and Belmar, Boven, & Pinho, 2019) by means of a questionnaire filled in by adults learning the language in the evening courses offered by Afûk. This article presents an analysis of their backgrounds, their attitudes towards the language, and their language use.
Suaugusieji, besimokantys marginalizuotos kalbos, yra potencialūs nauji jos vartotojai, tai yra, „suaugusieji, kurie įgyja socialiai ir komunikaciškai reikšmingą marginalizuotos kalbos kompetentingumo ir praktikavimo lygmenį“ (Jaffe, 2015; t. p. žr. O’Rourke, Pujolar ir Ramallo, 2015). Naujų vartotojų tyrinėjimai pastaruoju metu itin padažnėjo, ženklindami perėjimą nuo tradicinių kalbos vartotojų vertinimų mažumos kontekstuose, paremtą Fishman kalbos pokyčio atstatymo diskursu (žr. Kubota, 2009). Naujasis kalbos vartotojas – tiksliau, neo-kalbėtojas – yra viena iš septynių kategorijų, kurias pasiūlė Grinevald ir Bert (2011), laikę jas svarbiausiomis kalbos atgaivinimui. Atsiliepiant į O’Rourke, Pujolar ir Ramallo (2015) prašymą surinkti daugiau duomenų apie marginalizuotų kalbų naujus vartotojus, šiuo tyrimu ir siekiama pradėti diskusiją apie fryzų kalbos naujus vartotojus (žr. Belmar, 2018; Belmar, Eikens, Jong, Miedema ir Pinho, 2018; ir Belmar, Boven ir Pinho, 2019), pasitelkiant apklausą suaugusiesiems, besimokantiems šios kalbos vakariniuose kursuose, kuriuos siūlo Afûk. Šiame straipsnyje pateikiama analizė, kurioje nagrinėjama jų kilmė, požiūriai į kalbą ir jų kalbos vartojimas.