Konfidencialumo užtikrinimo ir skaidrumo principo santykis viešuosiuose pirkimuose

Abstract

Straipsnyje nagrinėjami konfidencialumo viešuosiuose pirkimuose teoriniai aspektai: konfidencialios informacijos samprata, konfidencialios informacijos apsaugos teisinis pagrindas (reguliavimas) ir iš jo kylanti perkančiųjų organizacijų pareiga neatskleisti tiekėjų pasiūlymuose nurodytos konfidencialios informacijos tretiesiems asmenims, taip pat tiekėjų, siekiančių jiems priklausančios informacijos apsaugos, teisės ir pareigos. Išanalizavus konfidencialumo teorinius aspektus, keliamas klausimas, kokios yra konfidencialumo užtikrinimo viešuosiuose pirkimuose ribos. Siekiant atsakyti į iškeltą klausimą, analizuojamas viešųjų pirkimų skaidrumo principas ir iš jo kylančios tiekėjų teisės susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais įgyvendinimo reikalavimai. Tiekėjams siekiant susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymus sudarančia informacija ir tokiu būdu įvertinti, įskaitant, bet neapsiribojant, perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų pagrįstumą bei teisėtumą, susiduria dvi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo saugomos vertybės – teisė į pakankamą informaciją, kaip skaidrumo principo išraiškos forma, ir teisė į konfidencialios informacijos apsaugą. Todėl straipsnyje siekiama atskleisti konfidencialios informacijos apsaugos užtikrinimo ir viešųjų pirkimų skaidrumo principo įgyvendinimo santykį bei tinkamą balansą tarp šių dviejų vertybių, nepaneigiant nei vienos iš jų. Išanalizavus tiek Europos Sąjungos, tiek nacionalinį teisinį reguliavimą, Europos Sąjungos bei nacionalinių teismų praktiką, jos tendencijas bei mokslinę teisinę literatūrą, straipsnio pabaigoje pateikiamos išvados, įrodančios, jog viešųjų pirkimų skaidrumas, pasireiškiantis inter alia pirkimų viešumu, o kartu ir viešasis interesas, jog pirkimai būtų vykdomi teisėtai, vis dėl to neretai yra pripažįstamas didesne vertybe nei privačių subjektų informacijos apsauga.