Aurelijaus Augustino septynių laisvųjų menų recepcija ugdyme
| Date | Volume | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2006 | 81 | 127 | 132 |
Ugdymas, kaip žmogaus prigimtinių galių tobulinimas, asmenybės kaitos procese stiprina jos savivoką bei saviraišką ir yra glaudžiai susijęs su filosofijos, etikos, religijos, meno ir mokslo įprasminimu ugdytinio sąmonėje, jo veikloje ir elgesyje. Ugdomoji veikla, determinuota socialinio konteksto, istoriškai ir ideologiškai atspindi skirtingų ugdymo modelių pasirinkimą ir jų realizavimą. Straipsnyje nagrinėjama Aurelijaus Augustino pateikta septynių laisvųjų menų kilmė ir jų studijavimo tvarka bei ryšys su dieviškuoju įstatymu. Krikščioniškuoju aspektu, atskleidžiant septynių laisvųjų menų turinį, specifiką ir funkcijas asmenybės tobulinimo procese, aptariama ankstyvųjų viduramžių ugdymo sampratos transformacija.
The Augustinian idea of Christian education is based on the theory of seven liberal arts. These arts are divided into trivium^nd quadrivium. Each of these parrs, along with their subdivisions, constitutes the gradual stages for the perfecting of human soul. Proceeding from the lower to the higher level a person not only better understands the world, people and himself but also he conies closer to God. I’he didactic conceptions of Augustine are motivated by natural and supernatural motives. The firsts of them he draws from the natural reason, the seconds — from the Revelation and the Church authority. Elaborating the educational system of seven liberal arts Augustine established the Christian methodology of education, which remains significant and worth of attention in our times.