Paauglių krepšininkų su anksti diagnozuotu kelio sąnario skausmu patologiniai ir morfologiniai ypatumai

Abstract

Paauglių kaulai, raumenys, sausgyslės ir raiščiai sparčiai auga, todėl pažeidimai ir traumų prevencijos ypatumai ženkliai skiriasi ne tik nuo suaugusiųjų bet ir nuo jaunesnio amžiaus vaikų. Paaugliai ypač jautrūs pažeidimui, nes brendimo laikotarpiu vyksta daug struktūrinių, hormoninių, biomechaninių ir funkcinių organizmo pokyčių. Žaidžiant krepšinį, paauglių nekontaktinio kelio sąnario traumų skaičius yra didesnis negu kitų sportininkų. Traumos dažnesnės, nes žaidžiant dažnai sustojama, keičiama kryptis, pašokama. Dėl tokios veiklos ypač didelė apkrova tenka kelio sąnario audiniams, raumens ir sausgyslės kompleksui, todėl prie tokių fizinių krūvių adaptuotų sportininkų sausgyslių tyrimai gali išryškinti traumų prognozavimo rodiklius. Ilgalaikiai specifiniai fiziniai krūviai gali keisti sausgyslės morfologiją sukeldami skausmą ir didindami traumos tikimybę. Tyrimo tikslas buvo palyginti prie krepšinio fizinių krūvių adaptuotų paauglių, jaučiančių kelio skausmą ir jo nejaučiančių, patologinių ir morfologinių rodiklių skirtumus.

Tyrime dalyvavo 59 paaugliai, kurie buvo suskirstyti į dvi grupes. Pirmą grupę sudarė (n = 29) paaugliai krepšininkai, kurie žaidė krepšinį 5 ar daugiau metų ir jautė kelio sąnario skausmą mažiausiai dviejų treniruočių metu per pastarąjį mėnesį. Antrą grupę sudarė (n = 30) paaugliai krepšininkai, kurie žaidė krepšinį 5 ar daugiau metų ir niekada nesiskundė kelio sąnario skausmu. Visiems tiriamiesiems buvo atliktas abiejų kelio sąnarių ultragarsinis (UG) tyrimas (N = 118) bei matuojami girnelės sausgyslės skerspjūvio plotas ir storis.

Keturiasdešimt keturi kelio sąnariai buvo skausmingi ir 26 nustatyta UG patologija. Kelio girnelės sausgyslės skerspjūvio plotas ir storis tarp grupių bei tarp dominuojančios ir nedominuojančios kojos nesiskyrė (p > 0,05). Taip pat nenustatėme reikšmingo morfologinių rodiklių skirtumo tarp simptominės grupės tiriamųjų, kuriems buvo nustatyti klinikiniai pokyčiai ir kurie pokyčių neturėjo (p > 0,05).

Paauglių krepšinio žaidėjų kelio girnelės morfologiniai rodikliai neturi sąsajų su anksti diagnozuotu kelio skausmu. Skausmas būdingesnis aukštesnio ūgio ir svorio žaidėjams. Be to, skausmą dažnai lydi kelio sąnario klinikiniai pokyčiai, todėl krepšinio žaidėjams jau paauglystėje rekomenduojama reguliariai atlikti kelio sąnario UG tyrimus. Adolescents’ bones, muscles, tendons, and ligaments grow rapidly, thus the damage and peculiarities of injury prevention are significantly different not only from those of adults, but also of little children. Adolescents are especially sensitive to damage because in the period of puberty there are lot of structural, hormonal, biomechanical and functional changes in the body. When playing basketball, the number of adolescents’ noncontact knee injuries is higher than that of other athletes. Injuries are more common because while playing athletes often stop, change direction or jump up. Due to such activities especially big load lies on joint tissues, muscle and tendon complex, therefore research on athletes’ tendons adapted for such loads could reveal predictive indicators of injuries. Long-term specific physical exercise can change the morphology of tendons causing pain and increasing the likelihood of injury. The aim of research was to compare the differences in pathological and morphological indicators for adolescents who are adapted to basketball physical exercise and who suffer and do not suffer from knee pain.

Research participants were 59 adolescents, who were divided into two groups. The first group (n = 29) included adolescent basketball players who had been engaged in basketball for 5 years or more and suffered from knee pain in no less than two practice sessions during the last month. The second group (n = 30) included adolescent basketball players who had been engaged in basketball for 5 years or more, but who had never complained of knee joint pain. All subjects (N = 118) underwent an ultrasound (US) examination of both knee joints, and their patellar cross-sectional area and thickness were measured.

Forty four knee joints were painful and US pathology was diagnosed for 26 joints. Patellar tendon crosssectional area and thickness between the groups and between dominant and non-dominant legs did not differ (p > 0.05). We also did not find significant differences in morphological indicators between the symptomatic subjects who had clinical changes diagnosed and who did not (p > 0.05).

Patellar morphological indicators in adolescent basketball players did not have any links with early diagnosed knee pain. Pain was more common in taller basketball players with more body weight. Besides, pain was often accompanied by clinical changes in knee joint, so basketball players are recommended to take regular US knee joint examinations even in adolescence.