Socialinių reklamų tematika ir kalbinės ypatybės
| Date |
|---|
2009 |
Dažnai susiduriame su nekomercinėmis, arba socialinėmis, reklamomis, t. y. su rašytine ar vaizdine informacija, kuri skatina ne vartoti, o keisti, keistis, toleruoti, populiarinti socialines problemas, pakeisti elgesio modelius, sukurti teigiamą visuomenės nuomonę tam tikru klausimu. Akivaizdžiai matyti, kad socialinės reklamos skiriasi nuo komercinių, kurioms netrūksta įvairių tyrimų, bet pasigendama išsamesnės socialinių reklamų analizės. Šios priežastys ir paskatino išsamiau tirti lietuviškas socialines reklamas. Straipsnyje trumpai aprašoma socialinių reklamų istorija, jų klasifikacija, kalbinės ypatybės, skirtumai nuo komercinių reklamų. Straipsnyje ištirtos 74 lietuviškos socialinės reklamos, surinktos 2007 metų gruodžio – 2008 metų vasario mėnesiais iš Kauno pakelės stendų, interneto ir televizijos. Surinkti reklamų tekstai pagal juose reklamuojamus objektus gali būti skirstomos į privalomąsias (informacija apie alkoholio ir tabako žalą) ir neprivalomąsias. Pastarosios atskleidžia individo, šeimos ir bendruomenės problemas. Straipsnyje kelta prielaida, kad jei socialinėmis reklamomis raginama keisti ir keistis, tai toks reklamos poveikis turi būti sukuriamas kalbinėmis priemonėmis. Dėl to atlikta kalbinė (morfologinė, sintaksinė ir semantinė) analizė. Išanalizavus socialines reklamas, paaiškėjo, kad tam tikrų gramatinių kategorijų, žodžių reikšmių ir sakinių funkcijų pasirinkimas socialinėse reklamose nėra atsitiktinis. Pavyzdžiui, morfologinė analizė atskleidė skirtumą, kad socialinėse reklamose daug mažiau aukščiausiojo laipsnio būdvardžių nei komercinėse reklamose; iš semantinės daiktavardžių analizės paaiškėjo, kad socialinėse reklamose dažnai vartojami asmenų pavadinimai, nes tokios reklamos skatina spręsti su asmenimis susijusias problemas.
The article presents the analysis of the topics and linguistic features of social advertisements, which are constantly increasing in number. In this article, a social advertisement is understood as written or visual information inducing change and toleration, but not consumption. The information in social advertisements does not seek commercial profit; usually the whole community, not a particular individual, is addressed. The classification of social advertisements and their linguistic analysis are based on 74 texts of social advertisements on stands found by Kaunas roadsides, on the Internet or on television in the period of December 2007 – February 2008. The majority of social advertisements’ examples were selected from roadside stands. This implies that the target audience of such advertisements is the whole community. Social advertisements can be classified ac¬cording to advertised objects: indispensable (advertisements about alcohol and tobacco harm) and dispensable. The latter reveal problems of an individual, a family and a community.[...]