Etninių muzikos instrumentų vardai ir jų atkuriamosios reikšmės – seniausių ūkininkavimo būdų tyrimo šaltinis
| Date |
|---|
2009 |
Gvildenant lietuvių ir kaimyninių tautų etninių muzikos instrumentų vardus, prieinama prie išvados, kad juose įsispraudę itin senos gyvensenos ir ūkininkavimo būdų atšvaitai. Pučiamųjų instrumentų vardai ir ypač jų atkuriamosios reikšmės byloja apie stiprias medžioklės ir gyvulininkystės tradicijas, o žemdirbystės tradicijų neliudija bemaž jokių etninių muzikos instrumentų vardai. Archeologų pastaraisiais dešimtmečiais nustatytas itin senoviškos žvejybos kultūros palikimas greičiausiai yra žuvų ir luoto pavidalo kanklės, tačiau ne tik lietuvių, bet ir visų Baltijos tautų šių instrumentų varduose tiesioginių sąsajų su žvejyba nėra. Tyrimas rodo, kad lietuviai ir kaimyninės tautos, skirtingai nei įprastai manoma, nuo seniausių laikų greičiausiai buvo ne tik žemdirbiai, bet ir žvejai, medžiokliai bei gyvulių augintojai. Taigi trimitų, švilpynių ir birbynių vardų atkuriamosios reikšmės rodo ne tik baltų ir slavų III–II tūkst. pr. Kr., bet netgi ir indoeuropiečių prokalbės V–III tūkst. pr. Kr. laikų liekanas, o gretinant su archeologijos duomenimis galima spėti, jog jos atspindi ir gana pastebimas sąsajas su VI–IV tūkst. pr. Kr. mezolito, IV tūkst. pr. Kr. ankstyvojo neolito medžioklės ir III tūkst. viduriniojo neolito gyvulininkystės kultūromis. Šios sąsajos menkos ir todėl bemaž neatspindi II–I tūkst. pr. Kr. vėlyvajame neolite ir žalvario amžiuje išryškėjusios ir vėliau įsitvirtinusios žemdirbystės kultūros.
According to the latest research made by the author it is evident that the names of the ethnic musical instruments reflect the features of the ancient life and forms of the rural economy. The terms of the wind instruments and especially their meanings reconstructed show very strong traditions of hunting and animal husbandry; on the other hand, we don’t have any evidence about the traditions of agriculture. The relics of the fishers’ culture which has been revealed by archaeologists during the last decades, most probably, are the string instrument kanklės reflecting the shapes of the relic fishes of the peoples in the Baltic Sea region, while there are no direct parallels with fishing in the names of the instruments. The results of the research show that in contrast to the prevailing opinion, Lithuanians and the neighboring nations preserved not only traditions of agriculture, but even those of fishing, hunting and cattle- breading. Thus, the reconstructed meanings of the names of trumpets, whistles and reed- pipes show us not only the relicts from the times of the community of the ancient Balts and Slavs in the 3rd – 2nd millennium B. C. but even the period of the community of the Indo- Europeans in Northern Europe in the 5th – 3rd millennium B. C. The correlation with the archeological data shows us that these meanings of the names of the musical instruments reflect mainly the traditions of the ancient Mesolithic and Neolithic cultures of hunting and animal husbandry from the 6th – 4th millennium B. C. and of the middle of the Neolithic culture of 3rd millennium B. C. It is obvious that these reflections do not reveal the traditions of the later agricultural layer from the late Neolithic and early Bronze Age of the 2nd – 1st millennium B. C.