Educational reforms and language planning quandary in Algeria: an illustration with Arabization
| Author |
|---|
Gherzouli, Ikhlas |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2019 | 15 | 27 | 47 |
The paper aims to present a critical review of language policy development in Algeria since its independence (1962) to present time. It takes the policy of Arabization, an important turning point in Algerian history that was troubled with serious problems, as an example of language planning in the country. Data was gathered from policy documents, laws, and newspaper articles. It was then coded into themes before it was analysed employing a documentary research method. To provide a methodical discussion, the first part of the paper explores language policy and planning in Algeria. The second part discusses the impact of Arabization on the country’s current state of policy development in light of the debates over the national educational reforms of 2003. The third part highlights the quandary that language planners face during the processes of language planning and policy making. Lastly, the paper concludes with an evaluation of the process of language policy development in the country. The paper argues that in order to foster sustainable multilingualism and achieve effective educational reforms, a keener recognition of Algerian linguistic diversity by the government is imperative.
Šiuo darbu siekiama pristatyti kalbų politikos vystymo Alžyre nuo jo nepriklausomybės (1962 m.) iki dabar kritinę apžvalgą. Remiamasi arabizacijos politika, svarbiu lūžio tašku rimtų problemų kamuojamo Alžyro istorijoje, kaip kalbų planavimo šalyje pavyzdžiu. Duomenys buvo renkami iš politinių dokumentų, įstatymų ir laikraščių straipsnių. Po surinkimo jie buvo sukoduoti pagal tematiką, o po kodavimo – išanalizuoti pasitelkiant dokumentinį tyrimo metodą. Siekiant pateikti metodinę diskusiją, pirmoje darbo dalyje tyrinėjama kalbų politika ir jos planavimas Alžyre. Antroje dalyje aptariama arabizacijos įtaka dabartinei šalies padėčiai politikos vystymo srityje, atsižvelgiant į 2003 m. nacionalinių švietimo reformų diskusijas. Trečioje dalyje atskleidžiami keblumai, su kuriais susiduria kalbų planuotojai kalbų planavimo ir politikos formavimo procesų metu. Galiausiai, darbo pabaigoje įvertinamas kalbų politikos vystymo procesas šalyje. Darbe argumentuojama, jog, siekiant puoselėti darnią daugiakalbystę ir pasiekti efektyvių švietimo reformų, būtina, kad valdžia entuziastingiau pripažintų Alžyro lingvistinę įvairovę.