Thomas Stearnsas Eliotas, skaitytas Algirdo Landsbergio
| Author |
|---|
Bankauskaitė, Gabija |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2025 | 1(39) | 107 | 119 |
Suvokiant literatūros kritikos Lietuvoje ir išeivijoje svarbą, šio lauko vis dar nepakankamą vertinimą, straipsnyje analizuojama, kas lietuvių egzodo rašytojui Algirdui Jeronimui Landsbergiui (1924–2004) imponavo literatūros ir kritikos lauke ir kaip tai veikė jo vertinimą, ypač jaunosios išeivių kartos. Vienas iš itin vertintų, pirmiausia kaip poetas, bet ir kaip kritikas, ir kaip dramaturgas, buvo anglų ir amerikiečių rašytojas, kritikas Thomas Stearnsas Eliotas. Straipsnyje keliamas klausimas, kodėl A. Landsbergis itin vertino jo poemą „The Waste Land“ (1922), analizuojama, kuo poema svarbi moderniajai lietuvių poezijai išeivijoje, kokius vertinimo kriterijus ji inspiravo. Aktualizuojant T. S. Elioto kūrybos recepciją svarstoma, kuo šis autorius artimas lietuvių modernistams – tiek kritikams, tiek poetams. Taip pat nagrinėjama, kaip T. S. Elioto poemos vertimo vertinimas (Alfonso Nykos-Niliūno „Nevaisingoji žemė“ (1953) ir Tomo Venclovos „Bevaisė žemė“ (1972) atskleidžia A. Landsbergio požiūrį į egzilio literatūrą ir užsienio autorių kūrybos vertimų į lietuvių kalbą reikšmę. Poemos ir jos vertimo tyrimo kontekste apibendrinama, kas būdinga A. Landsbergiui kaip vertintojui.
Literary criticism holds significant importance both within Lithuania and in its diaspora, yet the discipline remains undervalued. This article explores the literary and critical influences that shaped the perspectives of diaspora writer Algirdas Jeronimas Landsbergis (1924–2004), examining his impact, particularly on younger generations of Lithuanian emigrant authors. Among the most influential literary figures for Landsbergis was Thomas Stearns Eliot, an acclaimed poet, critic, and playwright of English-American descent. This article investigates why Eliot’s seminal poem, “The Waste Land” (1922), held special appeal for Landsbergis, by analysing its relevance and legacy for modern Lithuanian poetry in exile. It further considers how the poem influenced Landsbergis’s criteria for assessing Lithuanian diaspora poetry. Within the framework of Eliot’s reception, the discussion highlights Landsbergis’s intellectual alignment with Lithuanian modernists – critics and poets alike. Additionally, the analysis of translations of Eliot’s poem by Alfonsas Nyka-Niliūnas (1953) and Tomas Venclova (1972) provides insights into Landsbergis’s literary views and underscores the broader significance of translating international literary works into Lithuanian. Ultimately, the examination of Landsbergis’s critical engagement with Eliot’s poetry reveals defining characteristics of his evaluative approach.