Studentų akademinio nesąžiningumo ir akademinio saviveiksmingumo sąsaja

Abstract

Akademinis nesąžiningumas – bet koks nepelnytas pranašumas prieš kitą asmenį – įvairiose mokymo įstaigose paplitęs reiškinys, kurio mastas auga, vystantis technologijoms. Akademinio nesąžiningumo formos taip pat kinta, keičiantis technologijoms, todėl vien tik kontrolės stiprinimas neužtikrina gerų rezultatų ir kuria nepasitikėjimo, suvaržymo atmosferą mokymo įstaigoje. Ieškoma įvairių galimybių mažinti akademinio nesąžiningumo apraiškas. Tyrimai rodo, kad studentai, pasižymintys aukštesniu akademiniu saviveiksmingumu, noriau atlieka užduotis, daugiau įdeda pastangų, kantriau bando įveikti sunkumus ir pasiekia geresnių rezultatų, nei pasižymintys žemesniu akademiniu saviveiksmingumu studentai (Li, 2012; Schunk, Pajares, 2001). Saviveiksmingumas – kintanti ypatybė. Nustačius akademinio saviveiksmingumo ir akademinio nesąžiningumo ryšį, tikėtina pastarąjį reiškinį paveikti netiesiogiai, ugdant studentų akademinį saviveiksmingumą. Taigi šio tyrimo tikslas – įvertinti ryšį tarp minėtųjų reiškinių. Tyrime, atliktame internetu, dalyvavo 375 studentai: 85 vyrai ir 290 moterų, amžiaus vidurkis 21,15 m., SN – 3,79 m. Naudotas Akademinio saviveiksmingumo (College Student Self-Efficacy Scale; Landry, 2003) klausimynas ir Etinių įsitikinimų klausimynas (Ethical Position Questionnaire; Allmon et al., 2000) akademiniam nesąžiningumui vertinti, demografiniai klausimai. Tyrimo duomenys atskleidė, kad moterų akademinis saviveiksmingumas aukštesnis, o akademinis nesąžiningumas žemesnis nei vyrų. Žemesnių ir aukštesnių kursų studentų akademinis nesąžiningumas nesiskiria, o aukštesniu saviveiksmingumu pasižymi aukštesnių kursų studentai. Geriau besimokantiems ir daugiau paskaitų lankantiems studentams būdingi aukštesni akademinio saviveiksmingumo ir žemesni akademinio nesąžiningumo rodikliai. [...]