Lietuvos slidininkų sprinterių rengimo ir jų parengtumo specifiniai bruožai parengiamuoju laikotarpiu
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
Strolia, Mantas | ||
| Date |
|---|
2009 |
Nuo 2002 metų į žiemos olimpinių žaidynių programą įtraukta slidinėjimo sprinto rungtis, kurios varžybinė veikla trunka 2—4 min. Tokios trukmės darbe reikšmingi yra tiek anaerobinis alaktatinis, tiek glikoltinis, tiek aerobinės energijos gamybos būdai. Anaerobinių ir aerobinių energijos gamybos procesų santykis sudaro po 50%. Todėl iš pagrindų keičiasi slidininkų sprinterių rengimo technologija. Visgi tai reikėtų pagrįsti moksliniais tyrinėjimais. Tyrimo tikslas: atsižvelgiant į sprinto rungties reikšmės padidėjimą, išanalizuoti Lietuvos olimpinės rinktinės slidininkų (vyrų) sprinterių rengimąsi parengiamuoju laikotarpiu ir atskleisti jo specifi nius ypatumus, sportininkų organizmo adaptacijos bruožus. Buvo organizuotas dviejų Lietuvos slidininkų sprinterių veiklos tyrimas. Trenerės parengti pratybų planai aptarti su moksline grupe. Sudaryti konkretūs mezo- ir mikro- ciklai, išsamiai aprašyti kiekvienos dienos pratybų planai, numatytas pratybų poveikio kryptingumas (uždaviniai). Fizinis krūvis registruotas sportininkų dienoraščiuose, trenerio žurnale. Atskirų mezociklų veiksmingumui įvertinti buvo atliekami laboratoriniai tyrimai pagal programą „Vankuveris-2010“. Buvo matuojami fizinio išsivystymo rodikliai, atlikti vienkartinio raumenų susitraukimo galingumo (VRSG) (Bosco et al., 1983), laiptinės ergometrijos anaerobinio alaktatinio raumenų galingumo (AARG) ir 10 s maksimalių pastangų veloergometrijos testai. Mišraus anaerobinio alaktatinio ir glikolitinio energijos gamybos galingumui įvertinti taikytas 30 s veloergometrijos testas, glikolitiniam galingumui — 60 s veloergometrijos testas.
Pagal šią diagnostikos programą buvo ištirta 14 slidininkų, iš jų 12 rengėsi įveikti ilguosius nuotoliuos, du — trumpuosius. Nustatyta, kad Lietuvos slidininkų sprinterių rengimo turinys ir metodai iš esmės skiriasi nuo ilgųjų nuotolių slidininkų rengimo. Rengiant slidininkus sprinterius, jų anaerobiniam alaktatiniam galingumui ugdyti skiriama iki 20% laiko. Jau antruoju etapu rengiamos glikolitinį galingumą ir ištvermę ugdančios pratybos salėje, lauke. Ugdant aerobinį pajėgumą, vyrauja fi ziniai krūviai, kurių intensyvumas priartėja prie KIR ir sumažėja fizinio krūvio, kurio intensyvumas mažesnis už ANS intensyvumą, apimtis. Tirti slidininkai sprinteriai parengiamuoju laikotarpiu pasiekė didelius anaerobinio ir aerobinio pajėgumo rodiklius. Išlieka svarbus uždavinys pasiektą specialųjį fizinį parengtumą išlaikyti įveikiant varžybų nuotolius.
It was established that the content and methods of Lithuanian ski sprinters’ training differ considerably from that of long-distance skiers. About 20% of the time used for training of ski sprinters is devoted to the development of anaerobic alactic capacity. In the second phase of training, the athletes train in the hall and outside and develop their glycolytic capacity and endurance. The aerobic capacity training is based on physical loads intensity of which approximate the critical intensity limit (CIL). The volume of physical load of lower intensity than an anaerobic threshold (AnT) decreases. During the preparatory period, the ski sprinters in the research demonstrated high indices of anaerobic and aerobic capacity. The most important objective is to transfer the achieved special physical fi tness into activity with skis in the competitive distances.
Since 2002 the event of skiing sprint has been included into the programme of Winter Olympic Games. This event lasts from 2 to 4 minutes. Anaerobic alactic, glycolytic and aerobic methods of energy production are relevant in the work of such duration and the proportion of anaerobic and aerobic energy production processes is 50% to 50%. Therefore, the technology of ski sprinter training technology has to undergo radical changes but this has to be scientifi cally substantiated. The aim of the research was to analyse the training of Lithuanian Olympic team of male ski sprinters in the preparatory period considering an increase in the signifi cance of sprinter event and to reveal its specifi c particularities and features of organism adaptation. The research in the activity of two Lithuanian ski sprinters was conducted and the training plans drawn up by the coach were discussed with the research group members. The specifi c mesocycles and microcycles were developed, training plans for every day were thoroughly described and purposiveness (objectives) of the effect of practical training sessions were established. The performed physical load was registered in the athletes’ diaries and the register of the coach. The effi ciency of separate mesocycles was measured conducting laboratory works within the programme ‘Vancouver-2010’. The indices of physical development and single muscle contraction capacity (SMCC) (Bosco et al, 1983) were estimated; the gradual ergometry test for measuring of anaerobic alactic muscular capacity (AAMC) and 10 s maximal work veloergometric test were conducted. The capacity of mixed anaerobic alactic glycolytic energy was estimated with the help of 30 s veloergometric test and glycolytic capacity was measured during 60 s veloergometric test. This diagnostic programme included 14 skiers: 12 long-distance skiers and 2 sprinters.