Tarpukario ir rezistencijos laikotarpio Lietuvos generolų sąrašas ir jų amžinojo poilsio vietos

Abstract

Atkurtos Lietuvos Respublikos kariuomenėje (1919–1940) generolo laipsnis buvo aukščiausiasis karininko karinis laipsnis, o tokio rango karininkas vadovavo įvairioms kariuomenės rūšims ir tarnyboms. Pradžioje generolo laipsniai buvo sudaromi pridedant kitą karinį laipsnį (pvz., generolas leitenantas), vėliau – pareigas (pvz., brigados, divizijos ir armijos generolas). Todėl 1919 m. rugsėjo 13 d. buvo paskelbti nauji kariniai laipsniai, o nuo rugsėjo 29 d. įvesti du generolo laipsniai – generolas leitenantas ir generolas, o nuo 1936 m. gruodžio 11 d. trys – brigados generolas, divizijos generolas ir generolas. Lietuvos kariuomenėje į generolo laipsnį buvo pakelti tik sausumos kariuomenės ir karo aviacijos karininkai. 1935 m. buvo pradėtas kurti karinis laivynas, tačiau generolo laipsnį atitikusio admirolo laipsnio laivyne nebuvo. Be to, kariuomenėje buvo įsteigtos pareigybės, susijusios su generolo laipsniu ir jo užimama vieta (pvz., ypatingųjų reikalų generolas, generolas kvartirmeisteris). Per visą Nepriklausomybės laikotarpį Lietuvos kariuomenėje tarnavo penkiasdešimt aštuoni generolai, iš jų vienuolikai generolo laipsniai buvo suteikti carinės Rusijos ir baltagvardiečių bei Didžiosios Britanijos kariuomenėse, o keturiems iš jų bent vienas iš Lietuvos kariuomenės generolo laipsnių nebuvo suteiktas dėl kariškos kompetencijos stokos, pilietybės, sveikatos problemų, amžiaus, visiško lietuvių kalbos nemokėjimo arba tiesiog nesuspėjus to padaryti dėl mirties. Kai kuriems iš jų buvo palikti rusų tarnybos kariniai laipsniai, kurie vėliau buvo prilyginti atitinkamam generolo laipsniui Lietuvos kariuomenėje.