Laimingojo laukinio būklės ilgesys ir naivioji seksologija kaip jaunuomenės tvirkinimo filosofinis pagrindas

Abstract

Naivioji seksologija nesuvokia paprastos tiesos, kad seksualinis instinktas, be pozityvios, kuriančios galios, turi ir negatyvią, griaunančią dimensiją, kylančią iš noro pasinaudoti kitu žmogumi savo malonumui. Tokį seksualumo reiškimąsi neretai lydi net agresija. Panašu, jog stebėtinas seksualinio švietimo ideologų negebėjimas skaičiuoti iki dviejų yra nulemtas senos kaip žmonija „ano laiko“ nostalgijos. Nuskurdus gilesnės gyvenimo prasmės suvokimui, gyvenimo myriop – neišvengiamos žmogiškosios būties duotybės – keliamas nerimas yra „išreaguojamas“ vis primityvesnėmis formomis. Nepajėgiant atsikratyti iliuzijos, kad seksualinio instinkto paleidimas yra svarbiausioji modernaus žmogaus laimės dalis, įvairių tokio „išsilaisvinimo“ formų yra mokomas ir jaunimas. Tačiau istorikų darbai rodo, jog sveikas protas, sakantis, jog seksualinis suprimityvėjimas gimdo skaudžias psichologines ir moralines problemas, neklysta: seksualinės energijos suvaldymas ir sukultūrinimas buvo ir tebėra atskiro žmogaus ir tautos sužydėjimo sąlyga ir garantas. 1. Atliktų istorinių, pschologinių ir kt. tyrimų rezultatai patvirtina, jog – tiek primityviose, tiek smarkiai išsivysčiusiose civilizacijose – vyrų ir moterų santykių kultūros kilimas siejosi su tos civilizacijos ekonomine, moksline ir kultūrine pažanga bei geografine ekspansija. 2. Seksualinis instinktas turi dvi dimensijas: mylinčią ir vartotojišką. Teigiamą, kuriančią, įkvepiančią ir neigiamą, išnaudotojišką, smukdančią. Asmenybės bei visuomenės sėkminga raida priklauso nuo to, kuri iš jų dominuoja. 3. Ne kultūra sukūrė šeimą, tačiau šeima – kultūrą. Šeima ir moralė buvo pats „civilizacijos lopšys“ ir „pradinis jos raidos taškas“, be kurio nė viena tauta negalėjo rutuliotis toliau. 4. Mokyti jaunimą nevaržyti savo seksualumo dėl to, kad galima vartoti kontracepciją, reiškia atimti vieną svarbiausių jaunos asmenybės brendimo galimybių.