Linksnių vartojimo dažnumas ir daiktavardžio reikšmė

Abstract

Šiame straipsnyje, remiantis Jerzy Kuryłowicziaus gramatinių ir konkrečiųjų linksnių teorija, analizuojami lietuvių kalbos linksniai: gramatiniai linksniai nagrinėjami atsižvelgiant į jų sintaksinę funkciją, o konkretieji – į jų semantinę funkciją. Keliama hipotezė, kad linksnio dažnumas atvirkščiai proporcingas jo funkcinio žymėtumo laipsniui. Straipsnis parengtas naudojantis pokalbių medžiaga. Linksnių sistemoje ryškūs jų dažnumo skirtumai, susiję su sakytinės kalbos specifika. Aptarus gyvas/negyvas reiškiančių daiktavardžių grupes, matyti, kad linksnių vartojimo dažnumas akivaizdžiai skiriasi. Daiktavardžio semantika lemia linksnių vartojimo dažnumą. Nustatyta, kad gramatiniai linksniai (vardininkas, galininkas ir kilmininkas) dažnesni už konkrečiuosius linksnius (naudininką, įnagininką, vietininką).