Wheat productivity in different tillage systems after using biostimulants and their mixtures
| Author | Affiliation |
|---|---|
| Date | Volume | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|---|
2022 | 109 | 4 | 305 | 312 |
Mineralinių trąšų ir cheminių pesticidų naudojimo mažinimo politika paskatino taikyti biologinius dirvožemio ir augalų apsaugos biostimuliacijos metodus. Dviejų veiksnių lauko eksperimentas su vasarinių kviečių ‘Wicki’ ir žieminių kviečių ‘Seilor’ pasėliais buvo vykdytas 2018–2020 m. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bandymų stotyje. Tyrimo tikslas – įvertinti augalų augimą gerinančių ir augalinių liekanų mineralizaciją skatinančių biologinių produktų įtaką žieminių bei vasarinių javų produktyvumui taikant skirtingas žemės dirbimo sistemas. Trejų metų eksperimento rezultatai parodė, kad augalų vystymąsi gerinantys ir liekanų mineralizaciją skatinantys biostimuliantai didino javų grūdų derlingumą, tačiau ne pirmaisiais naudojimo metais. Trečiųjų eksperimento metų rezultatai parodė, kad biologiniai produktai augalų vystymuisi ir šiaudų skaidymui paskatinti buvo efektyvesni taikant tiesioginę sėją ir auginant tarpinį pasėlį. Vasariniai kviečiai pirmaisiais eksperimento metais geriau krūmijosi taikant bearimį žemės dirbimą, bet vėlesniais (2019 ir 2020) metais daugiau produktyvių stiebų suformavo taikant tiesioginę sėją ir auginant tarpinį pasėlį. Taikant bearimį žemės dirbimą ir auginant tarpinį pasėlį kviečiai užmezgė daugiau grūdų varpoje ir jų masė buvo didesnė, palyginus su bearimio žemės dirbimo pasėliais. Pirmaisiais eksperimento metais biostimuliantų ir jų mišinių naudojimas reikšmingesnės įtakos javų krūmijimuisi neturėjo. Esminiai skirtumai, palyginus su kompensacinio azoto naudojimu ir pasėliu be tirtų priemonių, išryškėjo tik trečiaisiais eksperimento vykdymo metais. Daugiausia produktyvių stiebų suformavo kviečiai, auginti naudojant bostimuliantų mišinius. Produktus naudojant ne mišinyje, jų efektyvumo javų derlingumui nenustatyta bearimio žemės dirbimo pasėliuose, palyginus su pasėliais, kuriuose biostimuliantai nenaudoti. Vasarinių kviečių grūdų derlingumą esmingai didino visi biostimuliantai ir biostimuliantų mišinys, sudarytas iš preparato, skirto aktyvinti augalinių liekanų skaidymą ir mineralizaciją, ir preparato su Azotobacter sp. bakterijomis taikant tiesioginę sėją ir auginant tarpinį pasėlį, lyginant su bearimio žemės dirbimo pasėlių derlingumu.
Policies to reduce the use of mineral fertilisers and chemical pesticides have spurred research into biological approaches to soil and plant protection and biostimulation. The two-factorial field experiment was carried out on the crops of spring and winter wheat at the Experimental Station of Vytautas Magnus University Agriculture Academy, Lithuania, from 2018 to 2020. The aim of the experiment was to evaluate the influence of biostimulants and their mixtures in different soil tillage systems on the productivity of spring and winter wheat (Triticum aestivum L.). Biostimulants were more effective to stimulate plant development at the no-till + catch crop (NT + CC) treatment. The effect became more evident in the third year of the experiment. The biostimulant with Trichoderma sp. and the biostimulant with Azotobacter sp. and mixtures with them increased grain yield when NT + CC technology was used. Only mixtures of biostimulants with Trichoderma sp. and with Azotobacter sp. increased yield when applying PT technology. Although biostimulants do not always increase the yield of agricultural crops, their application is more sustainable agricultural practice
| Journal | IF | AIF | AIF (min) | AIF (max) | Cat | AV | Year | Quartile |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Zemdirbyste-Agriculture | 0.9 | 3.8 | 3.8 | 3.8 | 1 | 0.237 | 2022 | Q3 |
| Journal | IF | AIF | AIF (min) | AIF (max) | Cat | AV | Year | Quartile |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Zemdirbyste-Agriculture | 0.9 | 3.8 | 3.8 | 3.8 | 1 | 0.237 | 2022 | Q3 |
| Journal | Cite Score | SNIP | SJR | Year | Quartile |
|---|---|---|---|---|---|
Zemdirbyste | 1.9 | 0.539 | 0.26 | 2022 | Q3 |