Lietuvos klojimo teatras XXI amžiuje : tradicijų tąsa ar modernumo paieškos?
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT |
| Date |
|---|
2013 |
Daugiau nei šimtmetį gyvuojantis Lietuvos klojimo teatras sovietmečiu buvo apmiręs, tačiau vėliau imtas gaivinti, vis dar bandant jį prikelti naujam gyvenimui. Straipsnyje aptariamas tyrimas, kuriuo buvo siekiama nustatyti šiandienos klojimo teatro žiūrovų ir kūrėjų požiūrį į klojimo teatro pobūdį XXI amžiaus pradžioje. Tyrimo siekis – išskirti pagrindines šiandieninio klojimo teatro gaivinimo problemas ir nustatyti, ar XXI amžiaus pradžios klojimo teatras yra tradicijų tąsa, ar modernumo paieškas atspindintis reiškinys. Teatro puoselėtojų ir žiūrovų grupių požiūriai išsiskyrė – kūrėjai siekia, kad teatras tęstų senąsias tradicijas, o žiūrovai norėtų, kad teatras veiktų naujomis sąlygomis, prisitaikydamas prie šiuolaikinio žmogaus poreikių. Dėl skirtingų nuomonių šiai teatrinei veiklai gresia išnykimas. Viena iš gresiančio išnykimo priežasčių yra ta, kad jo buvusi istorinė funkcija – pažadinti tautinę savimonę ir įtvirtinti etninį bei kultūrinį tapatumą – žiūrovams šiandien atrodo jau nebeaktuali. Todėl atsiranda būtinybė keisti teatro kryptį. Patartina XXI amžiuje klojimo teatro veiklą plėtoti moderniau, pritaikant ją prie šiuolaikinio žiūrovo poreikių, suteikti teatrui iki tol neplėtotų naujų funkcijų.
The subject of this work is Folk theatre („Stackyard theatre“) of Lithuania in XXI century. The purpose of the work is: 1) to identify the main problems of the restoration of folk theatre according to history of this theatre and 2) to find out whether folk theatre is continuing on traditions or becoming modern form of folk art. The article deals with the problem which comes from meaning of folk theatre for society – whether folk theatre of Lithuania exists by continuing traditions or it is one of cultural searching forms of modernism. Article discusses on question “what are the reasons for folk theatre to still be alive?”: is it because of wish to succeed the heritage of historic folk theatre; is it the wish to stop disappearance of old traditions; is it the effort to strengthen the ethnic and cultural identity; or is it the trying to oppose the globalization. The data of research was collected in 2013, using the method of open questionnaires: 40 presenters filled 4 different forms. There were 4 groups: directors, actors, organizers and audience. In order to complete the work there were used analysis, descriptive and comparative methods. There is an analysis of folk theatre of nowadays which consists of the identifying problems of restoration of folk theatres as well as the research on the survey of directors, actors, organizers and audience of folk theatre of these days. The conclusions of the analysis consist of two different opinions of the two main groups of presenters: 1. Audience and 2. Directors, actors and organizers of folk theatre nowadays. These two groups have different opinions on the proportions of old traditions and modernity in folk theatres, the point of view on existence of folk theatre nowadays amongst these two main groups is divergent too.[...]