Kurtinių (Tetrao urogallus l.) populiacijos gausos kaita ir miško struktura jų buveinėse
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
Zizas, Rytis | ||
| Date |
|---|
2012 |
Tyrimų tikslas - susisteminti duomenis apie ilgalaikę kurtinių gausą sąsajoje su natūralių priešų gausa, nustatyti šiuolaikinį kurtinių paplitimą Lietuvoje, ištirti miško struktūrą šių paukščių mikrobuveinėse. 2008 m. atlikta anketinė 42 miškų urėdijų apklausa, kurios metu buvo atnaujinta ir patikslinta informacija apie šiuolaikinį kurtinių paplitimą bei gausumą, tuokviečių išsidėstymą Lietuvos miškuose (išskyrus rezervatų teritorijose). Nustatyta, kad kurtiniai gyvena 12 urėdijų 41 girininkijose Pietryčių Lietuvoje. Išanalizavus archyvinius duomenis apie kurtinių ir jų natūralių priešų apskaitas 1957 - 2008 m. nustatyta, kad didžiausia kurtinių gausa Lietuvoje buvo XX a. 7 dešimtmečio laikotarpiu. Vėliau kurtinių gausa ėmė tendencingai mažėti. Pietryčių Lietuvoje nuo XX a. 7 dešimtmečio kiaunių gausa padidėjo 2 kartus, lapių - 2,3 karto ir šernų net 5 kartus. Tiriant miško struktūrą nustatyta, kad kurtinių buveinėse Aukštaitijoje ir Dzūkijoje žiemos pabaigoje-vasaros pirmoje pusėje vyrauja daugiausia jauni ir pribręstantys gryni pušies medynai, kurių skalsumas yra nuo 0,6 iki 0,75. Aukštaitijos miškuose vyrauja mėlyninė-brakninė (59 %), o Dzūkijoje - brukninė-viržių (35 %) danga. Kurtiniai nevengia infrastruktūros objektų - žvyruotų kelių ir miško keliukų, bei kvartalinių ir elektros perdavimo linijų: šalia jų nustatyta atitinkamai 40 % ir 29 % visų aptiktų buveinių.
We aimed to systematize the long-term data on abundance of Capercaillies and their natural enemies, to determine recent distribution of Capercaiilie in Lithuania and to examine the forest structure in bird microhabitats. In 2008, the questionnaire survey of 42 forest enterprises has been performed. Survey results have allowed renewing and specifying the information on capercaiilie distribution and abundance and location of their lekking sites in forests of Lithuania excepting territories of the strict nature reserves. It was recognized that in the South-Eastern Lithuania, capercaillies inhabit territories of 41 forestries of 12 forest enterprises. Shifting throughout the data archives on census and harvest of capercaillies and their natural predators from 1957 to 2008, we found that the most abundant capercaiilie population was in 70s of the 20th century. Afterwards, the abundance of the capercaiilie was tendentious decreasing. Since 70s in the South-Eastern Lithuania, the abundance of pine marten was increased two times, of foxes 2.3 times and of wild boars even 5 times. Investigating the forest structure, we found that in the Aukstaitija and Dzukija, the young and pre-mature pure pine stands of the stand stocking 0.6-0.75 are most dominant from the end of win ter to the first part of summer. In the Aukstaitija, Vaccinio-Myriillus is dominant cover (59 %). In the Dzukija, the Vaccinium vitis-idaea and Calluna vulgaris are dominant species in the cover (35 %). Capercailles do not avoid infrastructure intrusions in the forests as gravelly roads and forest pathways, and compartment lines and powerlines. The occurrence of capercaillies was 40 % and 29 % alongside these objects, respectively.