Investigating the neoliberal educational agenda: the effect of reform contexts on tteacher agency

Abstract

Neoliberalizmo paradigma turėjo didelę įtaką buvusioms Sovietų Sąjungos šalims, tokioms kaip Estija, o švietimo neoliberalizmo politika buvo siejama su mokytojų laisvės ribojimu. Kadangi neoliberalių reformų rezultatai yra giliai įsišakniję reformose, buvo sukurtas sisteminis pasakojimas, skirtas ištirti neoliberalizmo poveikį reformos struktūrai. Devintojo dešimtmečio pabaigoje, kai sovietų valdžios struktūrų kontrolė pradėjo silpnėti, atsirado galimybė mokytojų veikmei atsirasti, ir mokytojų bendruomenė tuo pasinaudojo, kad pradėtų reformų švietimo srityje procesą. Spartūs pokyčiai, kurie tęsėsi ir atgavus nepriklausomybę, dominavo ir neoliberalioje politikoje, todėl iš prigimties gana ribojo mokytojų laisvę. Nepasitikėjimas buvusiais sovietmečiu mokytojais tik sustiprino atskaitomybės priemonių formavimąsi ir taip leido susiformuoti hierarchiniam švietimo modeliui, taigi ir pažeistų mokytojų veikmei. Naujojo amžiaus pradžioje ėmė ryškėti dvejopas požiūris – atsižvelgiant į kelis tarptautinius testus, Estijos švietimo kokybė buvo puiki, vis dėlto tuo pat metu mokytojų pasitenkinimas darbu buvo labai žemas. Sisteminis pasakojimas rodo, kaip pastaraisiais metais problema tam tikru mastu buvo pripažinta reguliavimo lygmeniu ir buvo imtasi tam tikrų veiksmų siekiant mokytojų veikmės.

During the transition to democratic society a neoliberal educational agenda was introduced to guide the reform process in Estonia. Documentary analysis was conducted for this research and six periods emerged, which showed that expectations were placed on teachers that assumed the existence of teacher agency, while the reform context didn’t support its emergence. Evidence of change can be seen in the last periods, when also a significant dichotomy arises.