Gini koeficiento naudojimas, vertinant ekonominę nelygybę

Abstract

This article presents an analysis and evaluation of Gini coefficient as one of economic inequality measures – methodizes of calculation and possibilities for its implementation. Advantages and disadvantages of this indicator are generalized. On the basis of material from the Department of Statistics calculations of this indicator and comparative analysis between urban and rural areas household inequality are made. The tendency of Gini in urban and rural areas in Lithuania in the period 2003-2006 is calculated. It is advisable to calculate this indicator by inhabited/populated locality. The results of the investigation show that there are significant differences between economic inequality in urban and rural areas populations. Economical inequality of Lithuanian population is increasing, especially in rural areas – 13.6 per cent in the period 2003–2006. The exclusion between urban and rural areas population is also increasing. In 2003 differences of the value of Gini coefficient was 0.3 per cent, in 2006 – 7.2 per cent. According to the recommendations of the international organizations and individual scientists there were formulated (conclusions and suggestion for applying this indicator for economic inequality measurement). The comparative analysis of Gini coefficient in other countries shows that economic inequality in Lithuania is similar to other Baltic states, but is bigger than in Scandinavian countries (G >30). Gini coefficient, Lorenz curve, economic inequality, statistical measures and evaluation.

Straipsnyje analizuojamas Gini koeficientas, kaip vienas iš pasaulinėje ekonominėje praktikoje plačiausiai paplitusių ekonominės nelygybės indikatorių, atskleisti šio indikatoriaus privalumai ir trūkumai, taikymo galimybės. Remiantis Statistikos departamento informacija, atlikti rodiklio skaičiavimai ir jų palyginamasis įvertinimas. Nesant visuotinio pajamų deklaravimo ir dėl ženklaus neapskaitytos ekonomikos masto, apskaičiuojant Gini koeficientą remtasi informacija apie gyventojų patirtas vartojimo išlaidas. Straipsnyje atlikti skaičiavimai rodo, kad Gini koeficientą tikslinga skaičiuoti pagal gyvenamąją vietovę, nes nustatyti ženklūs šio rodiklio dydžio tarp miesto ir kaimo gyventojų nelygybės skirtumai. Nustatyta Gini koeficiento kitimo tendencija 2003–2006 m. Ekonominė Lietuvos gyventojų nelygybė didėja, ypač ryškus kaimo gyventojų ekonominės nelygybės padidėjimas – 13,6 proc. per 2003–2006 m. Didėja miesto ir kaimo gyventojų ekonominė atskirtis – Gini koeficiento skirtumai tarp miesto ir kaimo gyventojų 2003 m. sudarė 0,3 proc., o 2006 m. – net 7,2 proc. Remiantis tarptautinių organizacijų ir pavienių mokslininkų siūlomais kriterijais nustatyta, kad Lietuvoje tiek mieste, tiek kaime užfiksuoti esminiai gyventojų ekonominės nelygybės skirtumai. Atlikta palyginamoji Lietuvos Gini koeficiento su kitomis valstybėmis analizė rodo, kad Lietuvoje gyventojų ekonominė nelygybė daug didesnė negu Skandinavijos valstybėse ir artima kitų Baltijos valstybių lygiui. Gini koeficientas, Lorenzo kreivė, ekonominė nelygybė, matavimas, vertinimas.