Demographic and sociological modernization of Lithuanian family : the parallel or clash processes?
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
Socialinių tyrimų institutas |
| Date |
|---|
2006 |
Straipsnis skirtas aptarti demografinės ir sociologinės kohabitacijų raidos Lietuvos visuomenėje ypatumams. Kohabitacijos paprastai apibrėžiamos kaip demografiškai ir sociologiškai modernios šeimos tipo atsiradimo indikatorius. Straipsnyje teigiama, kad Lietuvoje kohabitacijų plitimas nėra susijęs su sociologiškai modernia, didesne lyčių simetrija pasižyminčia šeima. Kohabituojančių socialinių ekonominių charakteristikų analizė leidžia teigti, kad Lietuvoje egzistuoja skirtingi kohabilitacijų tipai: „bandomosios santuokos“, skurdžių santuokos“ ir „našlių santuokos“. Pirmasis tipas ryškus tarp jaunesnių kartų, paskutinieji du vyrauja kaimiškose vietovėse tarp vyresnio amžiaus žmonių ir yra sąlygoti pereinamojo laikotarpio struktūrinių veiksnių. Kohabituojantys nedemonstruoja labiau simetrinės vaidmenų struktūros nei susituokę.
This article is dedicated to the inquiry into the development of cohabitations in the contemporary Lithuanian society. Sohabilations are often atrributed to the emergency of the demographical and sociological modern family type. I argue that in Lithuania increase in cohabilations is not coupled with emergence of sociologically modern, more egalitarian family form. Hence, the demographic modernization of family is not assompanied by the sociologically modern family type. The research reveals that there are different types of cohabitations observed in Lithuanian society: „trial marriage“, which is preferred by youth, „poor marriage“ and „union of widowed“, the last two prevailing in the rural areas among the older generations and largely caused by the structural determinants of the transitional period. Proliferation of cohabitations in Lithuania does nor represent a trend towards more egalitarian gender relations within the couple. Married and cohabitees demonstrate very similar gender attitudes and gender role models. Thus, cohabitations in Lithuania generally are not the case of sociological family modernization, but ratger represent demographic family modernization.