Relations between the quality of recovery and aerobic capacity in team - sport athletes
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
Institute of Experimental and Clinical Medicine at Vilnius University | LT | |
Juozulynas, Algirdas | Institute of Experimental and Clinical Medicine at Vilnius University | LT |
Landõr, Anatoli | University of Tartu, Estonia | EE |
LT |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2008 | 4 | 40 | 44 |
Tyrimo tikslas – nustatyti ir aprašyti komandinių sporto šakų žaidėjų, atliekančių kartotinius submaksimalius bėgimus, individualius atsigavimo pokyčius ir patikrinti galimą atsigavimo mažėjimo ryšį su sportininkų aerobiniu pajėgumu. Tyrime dalyvavo 7 krepšininkai (amžius 25 ± 4,39 m., ūgis 201,7 ± 5,88 cm, kūno masė 98,9 ± 10,56 kg, VO2 max 47,97 ± 10,25 ml min–1 kg–1). Per treniruotę krepšininkai 12 kartų bėgo 75 m nuotolius, darydami 120 s pauzes. Tyrimo metu buvo nuolat stebimas ŠSD ir jo išvestiniais dydžiais vertinamas atsigavimo mažėjimas. Individualus atsigavimo mažėjimas apibrėžtas lygtimi y = A + b · log(x). Ryšiai tarp aerobinio pajėgumo rodiklių ir atsigavimo mažėjimą apibūdinančios lygties konstantos A bei daugiklio b tirti Spearmeno ranginės koreliacijos metodu. Taikant kompiuterinę permanentinio ŠSD registravimo ir analizės programą buvo sudarytos individualios, korektiškos atsigavimo mažėjimo lygtys y = A + b · log(x), kuriose konstanta ir daugiklis rodo atsigavimo kokybę. Spearmeno ranginės koreliacijos metodu nustatyta tiesioginė priklausomybė tarp atsigavimo kokybės ir maksimalaus deguonies suvartojimo (r = 0,786, p = 0,036). Iš tyrimo rezultatų matyti, kad atsigavimo mažėjimas po kartotinių submaksimalių bėgimų yra individualus ir gali būti aprašomas lygtimi y = A + b · log(x). Sportinių žaidimų atstovų, atliekančių kartotinius subaksimalius bėgimus, didesnis maksimalus deguonies suvartojimas tiesiogiai susijęs su atsigavimo kokybe. Raktažodžiai: atsigavimas, deguonies suvartojimas, aerobinė ištvermė, krepšininkai, kartotiniai bėgimai.
The aim of this study was to describe personal trends of recovery and to check the hypothesis that decrement of recovery between submaximal interval runs is associated with aerobic performance. Seven competitive male basketball players (age, 25±4.39 years, height 201.7±5.88 cm, body mass 98.9±10.56 kg, VO2max=47.97±10.25 ml · min–1 · kg–1) took part in the study. They completed the session of twelve interval runs after a 15 min warm-up. The distance of one run was 75 m. Relative rest between runs lasted 120 s. Distributions of recovery during analyzed field activity were determined using the heart rate (HR) monitors (Polar Team System, Polar Electro Oy, Kempele, Finland). Capacity of recovery (REC) was calculated as the difference between highest value of HR during interval run and lowest value of HR before next run. The relationship between recovery in real field exercise and aerobic capacity was assessed using Spearman’s nonparametric rank test. Individual log graphs were constructed and decreasing of REC was described as function of the sequence for each subject. The decreasing of cardiovascular recovery can be described using mathematical methods as y=A+b·log(x). Such being the case, the constant (A) and multiplier (b) depict the quality of recovery. There was found correlation between depicter of recovery and VO2max using Spearman’s nonparametric rank test. The decreasing of cardiovascular recovery is individual for each athlete when repeated submaximal runs are executed. The higher peak oxygen consumption is associated with better quality of recovery in team sport athletes when repeated submaximal runs are executed.