Išmaniųjų telefonų turėjimo mokymosi metu poveikis informacijos atsiminimui psichologijos studentų imtyje
Date | Start Page | End Page |
---|---|---|
2023 | 214 | 215 |
GSMA Intelligence duomenimis, 2020 m. 78 proc. visų Europos gyventojų naudojosi išmaniaisiais telefonais [1]. Tyrimas Lenkijoje atskleidė, kad išmanusis telefonas populiariausias jaunų žmonių tarpe: 2018 m. juo naudojosi 93 proc. 18-34 m. asmenų, lyginant su 83 proc. 35–49 m. asmenimis ir su 29 proc. asmenimis > 50 m. amžiaus grupėje [2]. Studentai kasdien vidutiniškai telefonu naudojasi apie 3–5 valandas [3] bei kasdien telefoną patikrina daugiau nei 39 kartus [4]. Žvelgiant į atliktus išmaniųjų telefonų poveikio mokymosi procesui tyrimus vyrauja dvi pagrindinės nuomonės: 1) išmanieji telefonai yra papildomas mokymosi instrumentas, kuris pagerina mokymosi procesą ir rezultatus; 2) išmanusis telefonas yra trikdis, kuris daro neigiamą įtaką mokymosi procesui ir rezultatams. Nors potencialiai išmanieji telefonai gali suteikti naudos, pvz., greitą informacijos pasiekimo galimybę, mokymosi procese dažniau yra stebima neigiama sąsaja tarp išmaniojo telefono naudojimo ir akademinių pasiekimų [5]. Tyrėjai itin dažną naudojimąsi išmaniuoju telefonu net vadina priklausomybe ir pastebi, kad kuo didesnę priklausomybę nuo išmaniojo telefono turi studentas, tuo silpnesnė jo savireguliacija ir tuo daugiau mokymosi metu jis yra blaškomas [6]. Kiti svarbūs veiksniai darantys poveikį mokymosi procesui per dėmesio dimensiją yra baimė nespėti pasinaudoti galimybėmis (ang. Fear of missing out, FOMO) ir nomofobija – baimė likti be telefono. Tyrimai rodo, kad net kai pavyksta išlaikyti sutelktą dėmesį, vengiant poreikio patikrinti savo telefoną, vien šių įrenginių buvimas šalia sumažina turimus kognityvinius resursus [7]. Mokslininkai vis dar diskutuoja, ar reiktų leisti studentams paskaitų metu turėti išmanųjį telefoną ar ne, ar leidžiant turėti telefoną studentams paskaitų metu reiktų suteikti galimybę juo naudotis, o gal kaip tik prašyti nesinaudoti, kokią žalą ar naudą tai atneštų ir kaip tai paveiktų mokymosi procesą [8, 9]. Remiantis tyrimų rezultatais, išmanusis telefonas neigiamai veikia kognityvinius resursus mokantis, kai juo aktyviai naudojamasi arba kai jis pasyviai yra šalia (t.y. jį tiesiog turint) [8, 9], taip pat kognityviniai resursai priklauso ir nuo tokių vidinių (endogeninių) veiksnių kaip nomofobija [8] ir vidutinis laikas, praleidžiamas prie išmaniojo telefono per dieną [10]. Šis tyrimas papildo Lee ir kolegų (2021) bei Mendoza ir kolegų (2018) atliktus tyrimus įvertinant laiko praleidžiamo prie išmaniojo telefono per dieną poveikį informacijos atsiminimui mokymosi metu bei pakoreguojant tyrimo ribotumus susijusius su tyrimo grupių dydžiu.