Is personalized learning based education of children with autism spectrum disorder possible in Lithuanian inclusive primary school setting?
| Date | Start Page | End Page |
|---|---|---|
2022 | 71 | 72 |
Personalizuotas mokymasis sulaukia vis daugiau tyrėjų ir praktikų dėmesio. Kokybiniai tyrimai atskleidžia, kad personalizuoto mokymosi paradigmai praktiškai būtinas bendradarbiavimas tarp mokyklos bendruomenių ir valstybės politikos, siekiant įtraukiojo ugdymo sėkmės (Shemshack, Spector, 2020). Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų išorinės rizikos vertinimo rezultatai (Šarskuvienė, 2019) rodo, kad yra atsižvelgiama į skirtingus mokinių poreikius, kai planuojamos pamokos 29,7 % mokyklų; ugdymo procesas planuojamas vienodai visai klasei 0,3 % mokyklų; personalizuoto mokymosi požymiai pastebėti 9,4 % atskirų mokyklų. Remiantis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktomis rekomendacijomis (2020 09 14 įsak. Nr. V-1367) mokiniams, turintiems autizmo spektro sutrikimų, jų ugdymas yra individualizuojamas. Šio pranešimo autorės siekia atskleisti, koks požiūris dominuoja įtraukiojo pradinio ugdymo mokykloje ugdant mokinius, turinčius autizmo spektro sutrikimų. Buvo imti interviu iš Lietuvos pradinio ugdymo mokyklų mokytojų, kurie moko įtraukiojo ugdymo klasėse, kuriose mokosi ir vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimų (N=8). Naudotas klausimynas parengtas pagal modifikuotą PDI v3. lentelę (2014). Rezultatai atskleidžia, kad mokytojai siekia įtraukti visus mokinius, įskaitant ir tuos, kurie turi autizmo spektro sutrikimų, į bendras veiklas ir užtikrinti, kad vaikai klasėje jaustųsi gerai. Organizuodami pamoką, mokytojai yra linkę skirstyti vaikus pagal jų akademinius gebėjimus. Be to, mokytojai taiko personalizuoto mokymo elementus, kurie pasireiškia kaip universalaus mokymo dizaino principai. Autorės daro išvadą, kad diferencijuotas ir individualizuotas mokymas dominuoja įtraukiojo ugdymo klasėje.
Personalized learning (PL) gain more attention from researchers and practitioners. Qualitative researches reveal that practically PL paradigm requires collaboration between school communities and the policy of the government in order to achieve success in inclusive settings (Shemshack, Spector, 2020). The results of the Lithuanian external risk assessment of mainstream education schools (Šarskuvienė, 2019) show that the needs of different students are taken into account when planning lessons in 29.7 % schools; the educational process is planned to be organized equally for the whole class in 70.3 % schools; signs of PL have been observed in 9.4 % individual schools. According to recommendations to pupils with autism spectrum disorders (ASD) provided by Ministry of Education, Science and Sports (2020 09 14 įsak. Nr. V 1367), the education for these pupils is focused on individualization. The authors of this paper aim to reveal what approach dominates in inclusive primary school setting while educating pupils with ASD. Lithuanian primary school teachers who are teaching in inclusive classroom including pupils with ASD (N=8) were interviewed. The questionnaire is based on modified PDI v3. Chart (2014). The results reveal that teachers seek to involve all students, including those with ASD in common activities and to ensure that child feels well in a classroom. Teachers tend to classify children according to their academic abilities when organizing a lesson. The elements of the PL also showed up as the principles of Universal Design for Learning were applied by the teachers. The authors conclude that differentiated and individualized teaching predominates in inclusive classroom.