Nowi litewscy kandydaci do beatyfikacji - co mówią współczesnej Europie?

Abstract

Currently beatification cases are being initiated in Lithuania for three bishops and two lay women: the Archbishop Teofilia Matulionis (1873–1962), Archbishop Mečislovas Reinys (1884–1953), Bishop Vincentas Borisevičius (1887–1946), teacher Adelė Dirsytė (1909–1955) and student Elena Spirgevičiūtė (1924–1944). The life paths of all five candidates to beatification are marked with torment. Is it relevant to today, when Europe creates a democratic and peaceful life with hope and success? These high-spirited people encourage us to pay attention to those essential and dearest values of human life which are often ignored by modern society. They encourage us to a dedicated search for the authentic meaning of life. Their blood, spilled for Christ, makes us re-evaluate our values, and seek for the things which are higher than mere material well-being and a hedonistic lifestyle. After suffering and dying for God, they [3]invite Europeans and people from across the entire world to consider if the dissociation from God and from Evangels is correct and ethical in public and political life. The way of the cross taken by the new Lithuanian candidates to be beatificated, set to them by the followers of God-scorning ideologies,[4] obviously demonstrate the deep wounds in the soul of humans who have forgotten God.

Šiuo metu Lietuvoje pradėtos beatifikacijos bylos trims vyskupams ir dviems moterims pasaulietėms: arkivyskupui Teofiliui Matulioniui (1873–1962), arkivyskupui Mečislovui Reiniui (1884–1953), vyskupui Vincentui Borisevičiui (1887–1946), mokytojai Adelei Dirsytei (1909–1955) ir studentei Elenai Spirgevičiūtei (1924–1944). Visų penkių kandidatų į palaimintuosius gyvenimo keliai pažymėti kančios. Ar tai aktualu šiandien, kai Europa viltingai ir sėkmingai kuria demokratišką bei taikingą gyvenimą? Šie didžiadvasiai mūsų tautiečiai akina mus svarbiausią dėmesį skirti esminėms ir brangiausioms žmogiškosios egzistencijos vertybėms, kurios nūdienos visuomenėje dažnai ignoruojamos. Jie drąsina ryžtingai autentiškos gyvenimo prasmės paieškai. Jų dėl Kristaus pralietas kraujas verčia perkainoti vertybes ir siekti aukštesnių dalykų nei materialinis gerbūvis ar hedonistinis gyvenimo būdas. Kentėję ir mirę dėl Dievo, jie kviečia europiečius ir viso pasaulio žmones susimąstyti, ar teisinga ir etiška visuomeniniame bei politiniame gyvenime geru tonu laikyti atsiribojimą nuo Dievo ir Evangelijos priesakų. Naujųjų lietuvių kandidatų į palaimintuosius nueitas kryžiaus kelias, kurį jiems parengė Dievą paniekinusios ideologijos pasekėjai, akivaizdžiai rodo, kokias gilias sielos žaizdas žmoguje atveria nusigręžimas nuo Dievo.[...]