Ryšys tarp gyvenamosios vietos nuotolio iki miesto parkų, motinos lėtinių ligų ir ikimokyklinio amžiaus vaikų astmos

Abstract

Vaikų sergamumas astma yra labiausiai paplitusi lėtinių kvėpavimo sistemos ligų. Manoma, kad alerginių ligų paplitimui turi įtakos išorinės aplinkos veiksnių ir paveldimų veiksnių sąveika. Iki šiol nėra nustatyta, kaip vaikų sergamumas astma priklauso nuo jų gyvenamosios vietos atstumo iki miesto parkų. Tyrimo tikslas – nustatyti ryšį tarp gyvenamosios vietos atstumo iki parkų, motinų lėtinių ligų paplitimo ir ikimokyklinio amžiaus vaikų astmos rizikos. Individualūs duomenys surinkti naudojant klausimyną. Gyvenamosios vietos nuotoliui iki miesto parkų nustatyti naudotos geografinės informacinės sistemos (GIS). Žalumos poveikis nagrinėtas, kai atstumas iki parko didesnis ir mažesnis nei 1000 m. Astmos rizikos veiksniams nustatyti naudotos standartinės dažnių lentelės. Naudojant daugiaveiksnę logistinę regresiją ir kontroliuojant išsiaiškintų rizikos veiksnių poveikį, apskaičiuotas galimybių santykis (GS) ir jo 95 % pasikliautinieji intervalai (PI). Didėjant gyvenamosios vietos atstumui iki parkų, didėja motinos kraujospūdžio ir antsvorio paplitimas. Astma serga 9,6 % vaikų, kurių motinos neserga lėtinėmis ligomis, 9,2 % vaikų, kurių motinos turi padidėjusį kraujospūdį, 12,9 % - turi antsvorį ir 39,1 %, kurių motinos serga astma. Galimybių tarp gyvenamosios vietos nuotolio iki miesto parkų ir vaikų astmos santykis yra didesnis gyvenantiems toliau (≥1000 m) nuo parkų, lyginat su gyvenančiais arčiau (<1000 m). Nustatytas stipresnis ryšys tarp motinos padidėjusio kraujospūdžio, antsvorio ir vaikų, gyvenančių toliau nuo parko, astmos rizikos.