M. Jučo istorinės monografijos „Žalgirio mūšis“ naratologinė analizė
Author |
---|
Žemgulis, Vytautas |
Date | Volume | Start Page | End Page |
---|---|---|---|
2008 | 71 | 56 | 64 |
Šiuolaikinė postmodernistinė naratyvistinė istorijos filosofija istorinį naratyvą laiko giminingu literatūriniam. Šios krypties atstovai neigia bet kokias istoriko objektyvumo pretenzijas ir tvirtina, kad kiekviena istorinė reprezentacija yra subjektyvus istoriko vaizduotės kūrinys, kurio didžiausią vertę sudaro ne istoriniai faktai, bet naratyvinis jų susiejimo būdas bei interpretacija. Jų manymu, istoriniai pasakojimai pavaldūs tokiems pat tekstinio reprezentavimo mechanizmams, kurie būdingi grožiniams pasakojimams – istorikas taip pat kuria pasakojimo siužetą, vartoja metaforas ir kitas literatūrines, retorines, stilistines priemones. Tokia išvada implikuoja galimybę istorinių tekstų analizei pritaikyti literatūros mokslo priemones. Šiame straipsnyje atliekama lietuvių istoriko M. Jučo istorinės monografijos „Žalgirio mūšis“ naratologinė analizė, kuri, viena vertus, patvirtina neabejotiną istorinio naratyvo giminingumą grožiniam pasakojimui, kita vertus, atskleidžia istorinio naratyvo naratologinę specifiką.
Historical narrative is considered to be relative to lite-rary narrative by contemporary postmodern history philosophy. Exponents of this particular trend deny any historian’s claim to be objective, stating that every histori-cal representation is a subjective creation of a historian’s imagination, based not on historical facts but on his/her narrative associations and interpretation. They are of the opinion that the creation of a historical text follows the the principles of a fictional one, i. e. a historian decides upon the plot of the narrative and employs metaphors as well as other literary, rhetoric and stylistic devices. This conclusion implies the possibility to apply literary analysis means to the analysis of historical texts.This article deals with the narratological analysis of M. Jučas, a Lithuanian historian, monograph Žalgirio mūšis. The analysis, on the one hand, confirms undeniable relationship between historical and literary texts; on the other hand, it displays historical narrative’s narratologi-cal specifics.